Australijos Senate priimtas draudimas vaikams iki 16 m. naudotis socialiniais tinklais šios šalies visuomenę padalino į dvi stovyklas. Kol vieni viliasi, kad įstatymas jaunąją apsaugos nuo žalojančio turinio ir priklausomybės ekranams, kiti bandymą jaunuolius atriboti nuo socialinių platformų vadina naiviu ir neprognozuojamomis pasekmėmis grasinančiu žingsniu.
Australijos Senate priimtas draudimas vaikams iki 16 m. naudotis socialiniais tinklais šios šalies visuomenę padalino į dvi stovyklas. Kol vieni viliasi, kad įstatymas jaunąją apsaugos nuo žalojančio turinio ir priklausomybės ekranams, kiti bandymą jaunuolius atriboti nuo socialinių platformų vadina naiviu ir neprognozuojamomis pasekmėmis grasinančiu žingsniu. Tuo metu sprendimo efektyvumu abejojantys „Telia“ ekspertai dėmesį atkreipia į ydingą šios teisinės priemonės koncepciją.
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
„Nors iš pirmo žvilgsnio socialinių tinklų draudimas atrodo kaip bandymas išgelbėti jaunosios kartos ateitį, iš tikrųjų jis tik leidžia globėjams legaliai nusimesti vaikų auklėjimo naštą nuo savo pečių. Kyla pagrįstų abejonių, ar matydami į įstatymo eilutę baksnojančius, bet nuolat į išmaniuosius „sulindusius“ tėvus, paaugliai tikrai bet kokia kaina neieškos neteisėtos prieigos prie socialinių tinklų. Juo labiau, kad norint juos efektyviai atgrasyti, Australijos institucijoms nepavyks apsieiti be visuotinio sekimo elementų“, – abejoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Įsigalios beveik po metų
Nors Kinijoje ir net keliose JAV valstijose jau egzistuoja tam tikri socialinių tinklų apribojimai vaikams, Australijos Senato priimtas įstatymas kol kas yra pats griežčiausias net tarptautiniu mastu. Remiantis juo, 16 m. amžiaus nesulaukę vaikai nebegalės naudotis „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“, „Snapchat“, „Reddit“ ir „X“. Tiesa, vaikų prieiga prie „YouTube“, tokių populiarių žaidimų kaip „Roblox“, ir susirašinėjimo platformos „WhatsApp“ nebus niekaip ribojama.
Pagrindinis tokio griežto draudimo motyvas – socialiniuose tinkluose platinamas jaunai asmenybei žalingas turinys. Australijos valdžia siekia sumažinti vaikų kontaktą su neapykantą kurstančiais, savęs žalojimą ar valgymo sutrikimus skatinančiais įrašais, kurie, anot tyrimų, daro didelę įtaką paauglių psichinei sveikatai. Be to, draudimu tikimasi sumažinti priklausomybės nuo ekranų problemą, kuri per pastarąjį dešimtmetį tapo viena aktualiausių tarp jaunosios kartos atstovų.
Pereinamasis reguliavimo laikotarpis prasidės po Naujųjų metų. Per metus nuo jo pradžios socialinių tinklų gigantėms teks sukurti ir išbandyti mechanizmus, kurie neleistų populiariųjų platformų pasiekti tinkamo amžiaus nesulaukusiems vartotojams. Už nesugebėjimą efektyviai užkardyti prieigos vaikams socialinių tinklų valdytojams grės didelės baudos – net iki 31 mln. eurų.
Neatsakyti klausimai apie techninį įgyvendinimą
Savo radikalumu tarptautinę bendruomenę nustebinęs sprendimas paliko daug neatsakytų klausimų apie techninę gyvendinimo pusę. Nors socialinių tinklų bendrovės jau gąsdinamos didelėmis baudomis, įstatymų leidėjai nenurodė, kaip tiksliai turėtų būti tikrinamas vartotojo amžius registracijos metu. Motyvuodami šiuo neapibrėžtumu, „Google“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai pareikalavo įstatymo įsigaliojimą atidėti, o skambiais išsišokimais garsėjantis „X“ tinklo savininkas sprendimą netgi pavadino spraga, suteikiančia galimybę valdžiai australų prieigą prie interneto.
Australijos Senatas amžiaus patvirtinimui socialiniuose tinkluose taip pat uždraudė naudoti tiek asmens dokumetus, įskaitant pasą, vairuotojo pažymėjimą ir tapatybės korteles, tiek prisijungimą prie Lietuvos valdžios vartų portalą atitinkančios sistemos. Tai tarsi turėtų sumažinti žmonių baimes dėl visuotinio sekimo, tačiau kyla klausimų, ar tam tikrai yra saugesnių alternatyvų. Ekspertai kaip dar vieną sprendimą įvardina biometrinių duomenų tikrinimą, bet amžiaus nustatymas pagal veidą greičiausiai ne visada būtų tikslus, o patikrinimą nesunkiai būtų galima suklaidinti panaudojus pilnamečio žmogaus atvaizdą.
„Vaikai šiandien be didesnių problemų apeina įvairius tėvų kontrolės nustatymus, todėl išvengti amžiaus patikrinimo socialiniame tinkle jiems būtų vieni juokai. Pavyzdžiui, prieš susikurdami „Instagram“ paskyrą, jie galėtų atsisiųsti VPN programėlę ir su ja savo įrenginio IP adresą pakeisti į Jungtinės Karalystės ar Kanados, kur tokie ribojimai nėra taikomi. Riboti VPN paslaugų veiklą būtų itin sudėtinga, nes tai vėlgi paskatintų įtarimus, kad valstybinės institucijos taip siekia panaikinti kliūtis sekti savo piliečius internete“, – aiškina D. Povilaitis.
Net jei patikimos techninės priemonės ir būtų rastos, greičiausiai niekada nepavyks pažaboti naujai susikūrusios juodosios rinkos, kur už nedidelę sumą paaugliai gali įsigyti suaugusiųjų vartotojų sukurtas paskyras. Galų gale, išvengti raudonųjų švyturėlių jaunuoliai galėtų paskyrai panaudoję tėvų, giminaičių ar vyresnių draugų tapatybę.
Nuo vilko – ant meškos
Nepaisant palengvėjimo daliai tėvų, tikinčių, kad toks įstatymas apsaugos jų vaikus, kritikai teigia, jog kuriant jį, nebuvo apsvarstytos visos galimos pasekmės. Kaip teigia, Australijos savižudybių prevencijos organizacijos vykdantysis direktorius, įstatymo nepagalvojo, kad socialiniai tinklai jaunuoliams yra ne tik laisvalaikio erdvė, bet ir galimybė jaustis bendruomenės dalimi bei gauti kritiškai reikalingą psichologinę paramą.
Socialiniai tinklai, ypač paaugliams, tapo svarbia saviraiškos erdve, kurioje jie dalijasi savo mintimis, kūryba ar pasiekimais, bei sulaukia įvertinimo ir palaikymo. Tai leidžia jiems formuoti savo tapatybę ir atrasti bendraminčių net ir geografiškai atitolusiose bendruomenėse. Naujasis įstatymas, apribodamas šias galimybes, vaikus gali pastūmėti į pogrindinius socialinius tinklus, tokius kaip „4Chan“, kurie dar prasčiau moderuojami ir pasižymi dar žalingesniu turiniu.
„Šiuo draudimu vyresnioji karta tarsi pripažįsta pati esanti priklausoma nuo socialinių tinklų ir negalinti atžalų savo pavyzdžiu atgrasyti nuo potencialiai kenksmingos erdvės. Užuot mokę vaikus kritiškai mąstyti ir atsakingai naudotis skaitmenine erdve, suaugusieji tarsi bando teisinėje sistemoje formaliai padėti varnelę, jog pasirūpino jaunosios kartos ateitimi. Tačiau realybėje ši priemonė ignoruoja faktą, kad be tinkamo auklėjimo ir kitų socialinio gyvenimo alternatyvų jaunuoliai vis tiek suras būdą piktnaudžiauti uždraustu vaisiumi, kad ir kiek virtualių „tvorų“ tektų peršokti“, – reziumuoja „Telia“ atstovas.
