VDU vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.
Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.
VDU nuotr.
„Kartais susiduriame su nuostata, kad kokybė siejama tik su vertinimu, akreditavimu, apklausomis ar kitomis kokybės agentūros ar universiteto padalinio vykdomomis veiklomis. Tačiau tai yra mitas. Kokybės užtikrinimas ir jos vystymas yra visų bendruomenės narių kasdieninė veikla, kiekvienas darbuotojas yra kokybės vystymo dalis. Todėl šis renginys yra skirtas gerųjų patirčių dalinimuisi ir bendrystei“, – renginį pristatė VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.
Renginio pradžioje vyko apskritojo stalo diskusija „Ateities universitetas: dirbtinis intelektas ir studijų kokybė“, kurios dalyviai aptarė, kaip dirbtinis intelektas keis studijų procesus. DI įrankiai yra didelis iššūkis universitetams – jų atsiradimas, pasak diskusijos dalyvių, reiškia nuolatinius pokyčius studijų ir kokybės sistemoje, skirtingas studentų mokymosi patirtis.
„Džinas jau yra išlindęs iš butelio, dirbtinį intelektą naudoja ir studentai, ir dėstytojai. Man DI sutaupo laiką, padeda peržiūrėti didelius duomenų kiekius, rasti reikalingą medžiagą. DI suteikia galimybę tobulėti. Kita vertus, niekada nesame garantuoti, kad mūsų žinios nebus panaudotos DI modeliams kurti. Vieša paslaptis, kad mūsų duomenys internete yra parduodami ir naudojami – reiktų galvoti apie intranetus, vietinius DI įrankius, kad jie būtų saugūs“, – didžiausias DI grėsmes ir galimybes diskusijoje išskyrė VDU dėstytojas Augustinas Balaišis.
Jam antrino ir kiti diskusijos dalyviai – įmonės „EdTech“ valdybos narė Kotryna Tomkevičiūtė pabrėžė, jog DI leidžia analizuoti didelius duomenų masyvus, įgalina tiek studentus, tiek dėstytojus, be to, DI proveržis prisidėjo prie individualizuoto ugdymo – turinio pritaikymo priklausomai nuo žmogaus poreikių.
„Tačiau yra grėsmė, kad žmogus praras kai kuriuos įgūdžius ir gebėjimus, jų neugdys, nes DI kažką atlikti yra paprasčiau. Todėl labiausiai reikia ugdyti loginį, kritinį mąstymą ir kūrybiškumą – kad turėdami problemą, arba norėdami automatizuoti kažkokį procesą, žinotume, kur ieškoti, pavyzdžiui, kokį filtrą pasirinkti fotografijoje“, – pažymėjo K. Tomkevičiūtė, pabrėždama, kad sąžiningą DI naudojimą lemia asmens branda.
Pokalbyje taip pat dalyvavęs VDU dėstytojas doc. dr. J. Kisieliauskas pažymėjo, kad be DI tampa sudėtinga pasiekti meistrystę: dirbtinis intelektas profesionalo nepakeis, tačiau profesionalai, naudojantys DI, pakeis jo nenaudojančius. Tai galioja ir dėstytojams – DI jų pakeisti negali, tačiau keičia jų vaidmenį.
„Srityse, kur viskas keičiasi dienomis ir valandomis, DI tampa privalomu įrankiu pasitikrinti, ar aš vis dar esu kontekste. Jei aš toje srityje nenusimanau, DI gali priversti mane tikėti, nes jis argumentuoja nepriekaištingai, net ir melą. Tačiau jei aš profesionalas, tada tikrai atskirsiu, kur tiesa. Ar mes kaip dėstytojai neperleisime DI per daug veiklų dėl skubėjimo ir greitai kintančios informacijos? Nežinau, bet tai – asmeninės brandos klausimas“, – samprotavo doc. dr. J. Kisieliauskas.
Diskusijos metu Lietuvos studentų sąjungos atstovė Gabija Juzėnaitė kaip didžiausią DI galimybę išskyrė studijų individualizavimą – pavyzdžiui, studentams, kurie turi individualių poreikių, kylančių iš negalios, mokymosi sunkumų, arba yra iš emigrantų šeimų, turi sunkumų su kalba. Aptardama rizikas, ji akcentavo moksleivių ir studentų intelektinės nuosavybės naudojimą DI modelių kūrime, taip pat – DI teikiamos informacijos nepatikimumą.
„DI yra panašiai kaip „Vikipedija“ – žinome, kad ten gali būti netiksli informacija, neteisingai interpretuojami šaltiniai. DI daro daug klaidų interpretuodamas tyrimų rezultatus. Bet jis gali pateikti nuorodas į pačius tyrimus, galima persiskaityti ir įvertinti, ar DI medžiagą interpretavo teisingai ir ar tas šaltinis yra geras“, – pažymėjo G. Juzėnaitė.
„Padarykite pratimą ir paklauskite „ChatGPT“: „Parašyk apie mane tai, ko aš dar nežinau“ – bus tikrai bent vienas aspektas, kuris nustebins. Ar prieš penkerius metus atpažindavote „sufotošopintą“ nuotrauką? Manau, sunkiai. Lygiai taip pat dabar yra su DI – ar tai videomedžiaga, ar nuotraukos, tai ypač sunku atpažinti“, – dirbtinio intelekto pažangą aptarė „EdTech“ valdybos narė K. Tomkevičiūtė.
Apibendrindami savo mintis, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad dirbtinio intelekto naudojimas tampa neišvengiamas, nors ir kelia įvairių iššūkių. „DI mane žavi, nes yra labai panašus į žmogų. Bet kartu ir kelia baimę, nes yra labai panašus į žmogų“, – sakė VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas doc. dr. J. Kisieliauskas. Diskusiją moderavo VDU docentas dr. Ignas Kalpokas.
Apdovanojimai inovatyviausiems VDU dėstytojams
Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais.
„Nors šis konkursas organizuojamas pirmą kartą, bet sulaukė labai daug dėmesio, o tai labai džiugina – dėstytojai kuria nuostabius dalykus, tačiau lieka nepastebėti. Apdovanojimais siekiame skatinti glaudesnį dėstytojų bendradarbiavimą ir dalinimąsi patirtimi“, – pasakoja Studijų prorektorė S. Pilkienė.
Aktyvių mokymo metodų kategorijoje pirmoji vieta buvo skirta VDU Švietimo akademijos dėstytojų komandai – Ilonai Tandzegolskienei-Bielaglovei, Nijolei Čiučiulkienei, Sigitui Daukilui ir Heather Godfrey Gaddis – už videoreportažų kūrimą ir demonstravimą. Skatinamieji prizai šioje kategorijoje skirti Užsienio kalbų instituto dėstytojai Jolitai Ančlauskaitei už norvegų k. A1 skaitmeninį pratybų sąsiuvinį, Menų fakulteto dėstytojai Jūratei Tutlytei už iniciatyvą „Kūrybiniai miestai: tyrėjo kelionė“ ir Švietimo akademijos dėstytojai Aušrai Lisinskienei už asmenybės profiliavimą sporte.
Skaitmeninių mokymosi technologijų, pasitelkiant DI, kategorijoje nugalėtoja išrinkta Užsienio kalbų dėstytoja Vaida Misevičiūtė už efektyvų DI įgalinimą kalbos mokymosi procese.
Inovacijų studentų pasiekimų vertinimo kategorijoje laimėtojomis tapo VDU Švietimo akademijos dėstytojos Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė ir Eglė Stasiūnaitienė už virtualų pabėgimo kambarį studijavimo pasiekimų savitikrai.
Antreprenerystės skatinimo kategorijoje nugalėjo Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas Vykintas Baublys už projektinę veiklą „Biotechnologinis produktas“.
Įtraukių ir individualizuotų metodų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Austėja Pečiurienė už inovaciją „Dirbk komandoje – lyg realiame darbe“.
Dar 7 inovacijoms šioje kategorijoje buvo skirti skatinamieji prizai: tarptautinei dėstytojų komandai – dr. Maríai José de Urrazai, Lingyi Chu, Albai Rosai Mennillo ir Katerynai Horlenko (Švietimo akademija) – už „Tapatybės avilį“, Vitalijai Vanagienei (Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas) – už „VDU mokymąsi su realaus darbo prieskoniu“, Astai Lapėnienei (Švietimo akademija) – už Elektroninį Mokytojo dienoraštį, Vigilijai Žiūraitei (Užsienio kalbų institutas) – už Įtraukiančią IKT ir DI paremtą mokymo(si) priemonę kokybiškam švietimui, Odetai Norkutei (Švietimo akademija) už „Baigiamasis darbas – „be“ vadovo“, Sigitai Šilingaitei (Švietimo akademija) – už „Istorijų pasakojimo (storytelling) metodo taikymas Bendrosios didaktikos paskaitose“ ir Justinui Kisieliauskui (Ekonomikos ir vadybos fakultetas) – už „Virtualus dr. Justino ofisas“.
Dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros kategorijoje nugalėjo Evelina Bendoraitienė ir Asta Gaigalienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas) už hakatoną – problemų sprendimu grįstą mokymosi metodą. Skatinamieji prizai šioje kategorijoje skirti Titui Petrikiui (Menų fakultetas) už tarpdisciplininį menų tiltą ir Aurelijai Stelmokienei bei Elenai Trepulei (Socialinių mokslų fakultetas ir Švietimo akademija) už emocinio intelekto ugdymą (EIU) bendradarbiaujant.
Už lyderystę – prizai VDU akademiniams padaliniams
„Kokybės kultūros vystyme esminis dalykas yra visos bendruomenės įsitraukimas, kiekvieno darbuotojo indėlis. Kokybės vertinimas yra daugiasluoksnis procesas. Formaliąją pusę gali matuoti tam tikrais rodikliais, tačiau kokybės kultūros neišmatuos joks instrumentas, tai jausena, kuri gali būti išreiškiama individualiai. Todėl šiemet paprašėme pačių padalinių bendruomenių įsivertinti, kaip jie save identifikuoja ir kokią dalį užima kokybės kultūros vystymo mozaikoje. Taip pat dalis nominacijų buvo skiriama už formaliuosius kriterijus. Visos nominacijos yra esminės kokybės vystymo dedamosios“, – padalinių nominacijas pristatė Studijų prorektorė.
Akademinio sąžiningumo užtikrinimo lyderiu išrinktas Socialinių mokslų fakultetas, bendruomeniškumo lyderiu – Katalikų teologijos fakultetas, individualizuotų studijų lyderiu – Švietimo akademija ir Muzikos akademija, studijų inovacijų lyderiu – Informatikos fakultetas.
Studijų kokybės kultūroslyderio apdovanojimas skirtas ŽŪA Agronomijos fakultetui, socialinių partnerių įtraukties lyderio – Menų fakultetui, tarptautiškumo lyderio – Ekonomikos ir vadybos fakultetui, ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetui ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui.
Profesinio tobulėjimo lyderiu išrinktas Humanitarinių mokslų fakultetas, studijų ir mokslo sinergijos lyderiu – Gamtos mokslų fakultetas, tvarumo užtikrinimo lyderiu – ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, daugiakalbystės užtikrinimo lyderiu – Užsienio kalbų institutas, alumni įtraukimo lyderiu – Teisės fakultetas.
Apdovanojimų nugalėtojus pasveikino VDU Muzikos akademijos Atlikimo meno studijų Populiariosios muzikos programos (Manto Jankavičiaus klasė) 1 kurso studentės Austina Mažeikaitė ir Emilija Jankauskaitė (akompanavo Martynas Šaulys).
