Sukčiavimas pasinaudojant mažmeninės prekybos srityje veikiančių įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema, reikšmingai veikiančia vartotojų pasitikėjimą nuo sukčių nukentėjusiais prekės ženklais. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi iš penkių nukentėjusiųjų sako nebepasitikintys įmone, kurios vardu buvo pasinaudota sukčiaujant. 
Sukčiavimas pasinaudojant mažmeninės prekybos srityje veikiančių įmonių pavadinimais Lietuvoje tampa vis didesne problema, reikšmingai veikiančia vartotojų pasitikėjimą nuo sukčių nukentėjusiais prekės ženklais. Fintech bendrovės „Adyen“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo sukčių yra nukentėję ketvirtadalis gyventojų, ir beveik keturi iš penkių nukentėjusiųjų sako nebepasitikintys įmone, kurios vardu buvo pasinaudota sukčiaujant.
Asociatyvi nuotr.
Pasak „Adyen“ Šiaurės ir Baltijos šalių generalinio direktoriaus Tobias Lindh, sukčiavimas prisidengiant mažmeninės prekybos srityje veikiančių įmonių vardais pastaraisiais metais ypač paplitęs internete, kur sukčiai taip pat pasitelkia dirbtinį intelektą. „Sukčiavimas reikšmingai veikia vartotojų pirkimo elgseną ir pasitikėjimą, net jei apgavystės vykdomos nusikaltėlių, tiesiog pasinaudojant įmonės vardu“, – paaiškino jis.
Tyrimo duomenys rodo, kad Baltijos šalyse nuo sukčių nukentėjęs kas ketvirtas gyventojas. 22 proc. lietuvių sako, kad sukčių aukomis yra tapę jų artimieji. Panaši situacija vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.
Daugiau nei trečdalis nukentėjusių gyventojų sako į sukčių pinkles patekę socialiniuose tinkluose, beveik tiek pat – naudodamiesi netikrų internetinių parduotuvių paslaugomis. Fizinėse parduotuvėse su sukčiavimo atvejais susidūrė tik apie 10 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Tarp dažniausiai pasitaikiusių sukčiavimo atvejų – taip ir nepristatytos užsakytos prekės bei finansinis sukčiavimas, už prekes netikėtai sumokant didesnes pinigų sumas. Finansiniai nuostoliai ir padidėjusios išlaidos yra laikomi didžiausiomis sukčiavimo rizikomis, kurios vartotojus neramina labiausiai.
Dirbtinis intelektas – įrankis sukčiams ir gynybai nuo jų
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 62 proc. lietuvių įsitikinę, jog plačiai naudojamas dirbtinis intelektas reikšmingai didina sukčiavimo riziką. Nors skaitmeniniai įrankiai suteikia sukčiams daugiau galimybių, vartotojai tikisi, kad įmonės taip pat pasitelks šias technologijas apsaugai stiprinti. Daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad įmonės investuotų į sukčiavimo prevencijos technologijas.
„Matome dvigubą efektą: sukčiai naudojasi dirbtinio intelekto priemonėmis siekdami apgauti, tačiau tuo pat metu dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis padeda įmonėms stiprinti savo saugumo sistemas ir apsisaugoti nuo sukčiavimo. Kova su sukčiais yra nuolatinė, tačiau mašininis mokymasis turi potencialo padėti įmonėms greičiau atpažinti grėsmes“, – sako T. Lindh ir priduria, kad siekiant apsaugoti save ir klientus, įmonėms investuoti į technologines gynybos priemones privalu.
Vartotojai nebepasitiki nuo sukčių nukentėjusiais prekių ženklais
Kad apsauga nuo sukčiavimo ir savalaikiai įspėjimai klientams įmonėms būtini, iliustruoja statistika. 74 % apklaustų lietuvių nurodė, kad nebepasitiki prekės ženklu, kuris yra ar buvo susijęs su sukčiavimo atveju, ir vengs vėl pirkti iš tokios įmonės ateityje. Ši tendencija stebima ir kitose Baltijos šalyse, Latvijoje (77 %) ir Estijoje (80 %).
Atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų, norėdami išvengti potencialių sukčių pinklių, prieš apsipirkdami nuodugniai pasidomi prekes parduodančia įmone – skaito klientų atsiliepimus ir ieško informacijos internete. Įtakos pasitikėjimui prekės ženklu turi ir artimųjų rekomendacijos – daugiau nei pusė lietuvių linkę pasitikėti įmone, jei artimoje aplinkoje girdėjo apie teigiamas patirtis. Tyrimo dalyvių nuomone, pasitikėjimą prekybos įmone taip pat augina skaidrumas, atviras bendravimas ir partnerystės su kitais respektabiliais prekės ženklais.
Lietuvos vartotojai tikisi, kad prekybos įmonės imsis konkrečių veiksmų, siekdamos atkurti jų pasitikėjimą po sukčiavimo atvejų. Beveik du trečdaliai tikisi, jog įmonės stiprins saugumo priemones, kad išvengtų apgavysčių, o 44 % nori asmeninio atsiprašymo ir greito problemos sprendimo, jei jie patys patirtų sukčiavimą. Be to, už patikimą produktą ar paslaugą vartotojai net pasiryžę mokėti brangiau: kad mieliau mokėtų daugiau perkant iš patikimo pardavėjo nei rinktųsi pigesnę prekę iš mažiau patikimos įmonės sako daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų.
Šių metų spalį „Adyen“ užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1001 respondentas nuo 18 iki 74 metų.
