Lietuvoje viešasis sektorius padedamas Inovacijų agentūros vis dažniau bendradarbiauja su startuoliais ir kitomis inovatyviomis įmonėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia spręsti opias visuomenės problemas pasinaudojant galimybėmis, kurias kuria pažangios technologijos. Viena jų – dirbtinis intelektas. 
Lietuvoje viešasis sektorius padedamas Inovacijų agentūros vis dažniau bendradarbiauja su startuoliais ir kitomis inovatyviomis įmonėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia spręsti opias visuomenės problemas pasinaudojant galimybėmis, kurias kuria pažangios technologijos. Viena jų – dirbtinis intelektas. Ieškant daugiau būdų, kaip inovacijos galėtų dar labiau pasitarnauti viešajame sektoriuje, glaudžiai dirbame su kitomis šalimis, tarp kurių – svarbi partnerė Danija.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Viešasis sektorius – atviras technologijoms
Anot Inovacijų agentūros „GovTech“ skyriaus vadovės Liucijos Sabulytės, viešasis sektorius yra atviras naujoms technologijoms ir siekia jas pasitelkti, spręsdamas aktualias visuomenės problemas, efektyvindamas vidinius procesus ir teikdamas kokybiškesnes paslaugas.
„Praktinių dirbtinio intelekto sprendimų viešojo sektoriaus problemoms spręsti paieškoms yra skirta Inovacijų agentūros kuruojama „GovTech smėliadėžė“. Tai programa, leidžianti inovatyvių idėjų turintiems startuoliams ir viešojo sektoriaus įstaigoms suvienyti jėgas išbandant naujus dirbtiniu intelektu grįstus įrankius. Šiemet joje jau dalyvauja 15 viešojo sektoriaus institucijų“, – sako L. Sabulytė.
Pavyzdžiui, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra bendradarbiaudama su inovacijų kūrėjais išbando dirbtiniu intelektu paremtą darbo pokalbio simuliavimo įrankį, kuris gali padėti vyresniųjų klasių moksleiviams ugdyti sėkmingam karjeros startui reikalingus įgūdžius. Konkurencijos tarnyba testuoja įrankį, skirtą galimų kartelinių susitarimų identifikavimui. Higienos institutas su dirbtinio intelekto pagalba siekia efektyvesnės savižudybių prevencijos, užtikrinant, kad žiniasklaidos straipsniai šia tema atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
„Dirbtinio intelekto viešajame sektoriuje potencialas tikrai didelis. Projektų ir idėjų netrūksta, tačiau įgyvendinant juos svarbu koncentruotis į vertės vartotojui kūrimą, apgalvoti ne tik praktinius, bet ir etinius technologijų diegimo klausimus. Tam siekiame mobilizuoti dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjų bendruomenę, viešąjį sektorių bei kitas suinteresuotas šalis ir drauge kurti tvarios ateities su dirbtiniu intelektu koncepcijas“, – sako L. Sabulytė.
Ieško būdų tvariai technologijų plėtrai
Sėkmingam technologijų panaudojimui viešajame sektoriuje reikia toliau plėtoti inovacijų diegimo bei ateities įžvalgų kūrimo įgūdžius viešajame sektoriuje. Dėl to „GovTech smėliadėžės“ metu ne tik praktiškai testuojami skaitmeniniai įrankiai, bet ir kuriamos koncepcijos, nagrinėjančios sąsajas tarp viešajame sektoriuje vykstančių procesų ir kaip juos paveiks dirbtinio intelekto plėtra.
„Pastarųjų metų krizės parodė, kaip svarbu yra neapsiriboti vien einamaisiais darbais ir iššūkiais, tačiau ir aktyviai projektuoti galimus ateities scenarijus bei rengtis įvairioms aplinkybėms. Tam reikalingas skirtingų sričių – viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, privataus verslo, kūrybinio lauko – atstovų įsitraukimas. Drauge reikia ieškoti atsakymų į klausimus – kokį pokytį į viešąjį sektorių galėtų ar turėtų atnešti dirbtinis intelektas, kaip ši technologija gali pasitarnauti kuriant vertę šalies gyventojams dabar ir ateityje. Šiuo tikslu inicijavome seriją renginių, kurių metu pasitelkiant skirtingų ekspertų įžvalgas ir gerąsias užsienio praktikas buvo gryninamos viešojo sektoriaus ir dirbtinio intelekto panaudojimo koncepcijos“, – sako L. Sabulytė.
Reikalingas naujas požiūris
Ieškant daugiau būdų, kaip inovacijos galėtų dar labiau pasitarnauti viešajame sektoriuje, glaudžiai dirbame su kitomis šalimis, tarp kurių – svarbi partnerė Danija. Dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje koncepcijų kūrime dalyvavusios organizacijos „Danish Design Center“ atstovė Christina Melander sako, kad problemos, su kuriomis susiduriama šiandien, tampa vis kompleksiškesnės, persipinančios ir apimančios skirtingas organizacijas, žmonių grupes bei institucijas. Dėl to jų sprendimui reikalingas tarpdisciplininis požiūris, skirtingų veikėjų įsitraukimas. Anot ekspertės, galimybių lauką riboja įsitvirtinusios šiandienos praktikos, reguliaciniai mechanizmai, socialinės struktūros ir normos. Tad norint tinkamai atliepti ateities iššūkius ir atverti naujas galimybes svarbu gebėti žvelgti anapus šiandienos apribojimų ir taikyti į ateitį orientuotus metodus.
„Tik turint omenyje norimos ateities viziją galima imtis į ją orientuotų projektų ir iniciatyvų įgyvendinimo. Taigi, visų pirma, yra svarbu įsivaizduoti mūsų pastangų vertus ateities scenarijus, tokiu būdu atveriant galimybę jiems materializuotis. Įsipareigojimas bendram tikslui leidžia atrasti tinkamus sprendimus ir daryti pasirinkimus, kurie nėra apibrėžti ir apriboti dabarties naratyvų ir imperatyvų, bet veikiau ateina iš pačios ateities. Tokia yra į ateitį orientuoto dizaino esmė“, – sako Ch. Melander.
Išplėtojo 4 alternatyvius ateities scenarijus
Ch. Melander įsitikinimu, dabartinė galios tarp viešojo ir privataus sektoriaus dinamika neretai užkerta kelią efektyviam abiejų sričių bendradarbiavimui, tačiau atsispiriant nuo bendros ateities perspektyvos, atsiveria erdvė produktyviai diskusijai, naujoms sąsajoms bei sąveikos ir kūrybos erdvėms.
„Skatiname į bendrą ateitį orientuotą požiūrį ir ieškome naujų bendradarbiavimo formatų. Vienas iš pavyzdžių – kartu su farmacijos ir draudimo bendrovėmis ir 5 ligoninėmis Danijoje įgyvendintas „Boxing Future Health“ projektas, kuriuo siekėme pažvelgti į sveikatos priežiūros sektoriaus ateitį. Norėdami paskatinti diskusiją išplėtojome 4 alternatyvius sveikatos apsaugos sektoriaus ateities scenarijus ir juos išmėginome praktiškai. Sukūrėme 4 būdeles, į kurias užėjus sutinkami tie patys trys žmonės, paaiškinantys savo situaciją kiekviename iš skirtingų scenarijų. Šias būdeles jau aplankė daugiau nei 400 tūkst. žmonių, o sprendimas Danijoje yra integruotos į ateities slaugytojų ruošimo programas“, – pasakoja Ch. Melander.
Svarbu, kad technologijos tarnautų žmonėms
Ch. Melander teigimu, trokštama ateitis yra tarytum misija, kurios siekiame. „Danish Design Center“ sukūrė specialų įrankį, pavadintą „Missions Playbook“. Jo tikslas – susieti į ateitį orientuotas misijas ir atitinkamus dizaino sprendimus. Tai tarsi prototipas, produktas nuolatinėje beta versijoje, nepaliaujamai kintantis ir įgalinantis sisteminius pokyčius per dizaino mąstymą, įrankius ir metodus. Šis įrankis yra skirtas padėti įgyvendinti misijas, turinčias ilgalaikį poveikį ir priartinančias prie siekiamos ateities.
Anot Ch. Melander, misijų įgyvendinimui pasitelkiant technologijas labai svarbu nepamiršti ir etikos klausimų. Technologijos turėtų būti orientuotos į žmogų, o ne būti savaiminiu tikslu ar tarnauti siauriems interesams. Dėl to reikia užtikrinti, kad viešajame sektoriuje technologijų naudojimas būtų skaidrus ir suprantamas vartotojams. „Su dirbtiniu intelektu persipynusios ateities kūrėjams svarbu užtikrinti, kad technologinėje aplinkoje būtų įdiegti reikiami saugikliai ir manipuliacijai kelią užkertantys mechanizmai. Tai tik išryškina nuoseklių bendros technologinės ateities vizijų išgryninimo poreikį“, – pasakoja Ch. Melander.
