Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
Lapkričio 21 d. 08:20
Ką turime nuveikti šiandien, kad taptume konkurencingesni ateities inovacijų srityje?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Žaliasis vandenilis pramonėje: Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai siūlo aplinkai nekenksmingą technologiją

Publikuota: 2024-11-03 17:23
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Mokslininkams
Inf. šaltinis: Lietuvos mokslo taryba

Skaičiuojama, jog vėjo ir saulės jėgainių parkuose pagaminama daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingos elektros energijos, ir ateityje šis skaičius augs. Dar viena Lietuvos ambicija – tapti regioniniu jūrinės vėjo energijos centru Baltijos jūroje ir šalimi, kuri gamina ir eksportuoja žaliąjį vandenilį.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Skaičiuojama, jog vėjo ir saulės jėgainių parkuose pagaminama daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingos elektros energijos, ir ateityje šis skaičius augs. Dar viena Lietuvos ambicija – tapti regioniniu jūrinės vėjo energijos centru Baltijos jūroje ir šalimi, kuri gamina ir eksportuoja žaliąjį vandenilį.

Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su partneriais Vokietijoje, jau ne vienerius metus atlieka tyrimus ir vysto žaliojo vandenilio gamybos technologiją. Jų tikslas – padidinti jos efektyvumą, sumažinti kainą ir paskatinti verslą aktyviau atsigręžti į šią perspektyvią, aplinkai nekenksmingą technologiją.

Mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius
Mokslininkas dr. Andrius Tamošiūnas ir Nerijus Striūgas, projekto GIFFT koordinatorius

Sprendimas – ateities energetikai

Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Miuncheno technikos universiteto mokslininko dr. Andriaus Tamošiūno, energetikos srities mokslininkų bendruomenė pastaruoju metu bene daugiausia diskutuoja apie žaliąjį vandenilį, kuris išgaunamas aplinkai nekenksmingu vandens elektrolizės būdu, pasitelkus vėjo ar saulės energiją. Neabejojama, jog ateityje žaliasis vandenilis galėtų tapti alternatyva iškastiniam kurui chemijos, naftos perdirbimo, stiklo ar cemento pramonėje.

„Lietuva tampa vis reikšmingesniu žaidėju Europos energetikos inovacijų srityje, aktyviai investuodama į atsinaujinančios energijos technologijas ir sprendimus. Mūsų siekis – ir toliau aktyviai remti mokslinius tyrimus, naujų technologijų, mažinančių neigiamą poveikį aplinkai, kūrimą ir diegimą pramonėje“, – kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Lapkričio 4-ąją Berlyne startuojančioje mokslo renginių savaitėje inovacijų kūrėjai, mokslo ir pramonės atstovai dalysis pasiekimais energetikos technologijų srityje, keisis ekspertinėmis žiniomis bei megs naujas partnerystes, ieškodami novatoriškų būdų, kaip kartu spręsti Europai aktualius iššūkius energetikos srityje.

Pasak dr. G. Valinčiaus, Berlyne vyksiantis renginys, kurioje dalyvaus Lietuvos mokslininkų ir verslo atstovų delegacija, puiki galimybė Lietuvos ir Vokietijos tyrėjams, inovacijų kūrėjams ir verslo atstovams aptarti bendradarbiavimo galimybes, visų pirma, buriant naujus konsorciumus pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus, ir drauge formuojant Europos energetikos ateitį.

Prireiks laiko įvertinti naudą

Šiuo metu 98 proc. pasaulio pramonėje naudojamo vandenilio išgaunama dviem būdais – naudojant gamtines dujas arba anglį. Tik maždaug 2 proc. vandenilio pasaulyje išgaunama neteršiant aplinkos, pasitelkus vandens elektrolizės metodą.

„Elektrolizės būdu išgautas vandenilis kol kas – gerokai brangesnis nei pilkasis, gaminamas iš metano dujų riformigo būdu, mat procese naudojami įvairūs metalai, tarp kurių – ir brangieji, tokie kaip platina ir iridis. Mokslininkai nuolat ieško galimybių žaliąjį vandenilį aktyviau naudoti pramonėje, transporto sektoriuje, tokiu būdu ne tik sumažinant iškastinio kuro naudojimą, bet ir CO2 išmetimus. Kol kas bene daugiausia iššūkių kelia atsinaujinančios energijos nepastovumas bei jos saugojimo galimybės, būdai vasarą pagamintą ir sukauptą energiją perkelti į žiemą bei, žinoma, kaina“, – paaiškino dr. A. Tamošiūnas.

Skaičiuojama, jog Europoje, norint pasiekti Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje iškeltus tikslus, per metus reikėtų įdiegti bent 120 GW galios elektrolizerių, tuomet iki 2030 metų būtų įmanoma pagaminti 10 mln. tonų vandenilio.

„Prognozuojame, jog po 10–15 metų naudojamo žaliojo vandenilio kiekis gerokai išaugs. Žinoma, kiekviena šalis renkasi skirtingas technologijas, Lietuva ir Vokietija pasirinko elektrolizės metodą – diegti elektrolizerius, o žaliojo vandenilio gamybai panaudoti atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją. Neabejoju, jog verslai, norėdami išlikti konkurencingi rinkoje, aktyviau naudos žaliąjį vandenilį, o mes, mokslininkai, savo žiniomis ir moksliniais tyrimais prisidedame, kad ši technologija kuo greičiau taptų prieinama skirtingose srityse“, – komentavo dr. A. Tamošiūnas.

Pristatys projektą, aktualų stiklo pramonei

LEI ir Kauno technologijos universitetas dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, ypač programos „Europos horizontas“ kontekste. Dr. A. Tamošiūnas Berlyne vyksiančioje mokslo renginių savaitėje, partnerių paieškos renginyje „Germany-Lithuania Energy Synergy Day“, kurį organizuoja LMT Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos partneriais, pristatys sėkmės istoriją – bendradarbiaujant su Miuncheno technikos universitetu ir kitais partneriais 2023 metais pradėtą įgyvendinti projektą „Tvari šilumos gamyba su adaptyvia kuro technologija“ (GIFFT), kuriuo siekiama sukurti novatorišką degiklį, galintį veikti naudojant keturias skirtingas kuro rūšis: biomasę, žaliąją elektrą, vandenilį ir gamtines dujas.

LEI mokslininkų pranašumas šiame projekte – daugiau nei 50 metų kuriamos ir diegiamos plazminės technologijos. Lietuvos mokslininkai sukaupta patirtimi dalijasi su kolegomis iš Vokietijos. Šis projektas – ypač aktualus didžiausiam stiklo gamintojui Baltijos šalyse – „Panevėžio stiklui“, taip pat partneriui Vokietijoje – stiklo gamintojui SCHOTT AG.

Renginyje bus pristatytas ir Berlyno Helmholco centro projektas „Tandeminių perovskito-silicio modulių gamybos pramoniniu mastu bandomoji linija“ (PEPPERONI), kuriame dalyvauja ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama