Ketvirtadienį sostinėje vykusi konferencija „Business of Tomorrow: Powered by AI“ subūrė Lietuvos ir Europos verslo lyderius diskusijai, kaip dirbtinio intelekto (DI) sprendimai ir technologinė pažanga formuos verslą per artimiausius penkerius metus. Ekspertai dalijosi įžvalgomis apie DI teikiamas galimybes bei inovacijas, kurios jau šiandien keičia verslo procesus ir padeda pasiruošti ateities iššūkiams. 
Verslo prognozės po penkerių metų: kaip technologijos keis įmonių veidą?
Ketvirtadienį sostinėje vykusi „Samsung“ konferencija „Business of Tomorrow: Powered by AI“ subūrė Lietuvos ir Europos verslo lyderius diskusijai, kaip dirbtinio intelekto (DI) sprendimai ir technologinė pažanga formuos verslą per artimiausius penkerius metus. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ekspertai dalijosi įžvalgomis apie DI teikiamas galimybes bei inovacijas, kurios jau šiandien keičia verslo procesus ir padeda pasiruošti ateities iššūkiams.
Artimiausio penkmečio vizija verslui panelinėje diskusijoje dalijosi „Samsung“ B2B produktų valdymo vadovas Europoje Juris Baldunčiks, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Dalius Kazlauskas, „Samsung Electronics Baltics“ profesionalių ekranų pardavimų vadovas Osvaldas Varnas ir „Sportland LT“ vadovas Juras Vėželis.
DI – konkurencinis pranašumas mažesnėms rinkoms
„Kai kalbu apie dirbtinį intelektą, dažnai naudoju lėktuvo ir paukščio palyginimą. Žmonės žvelgia į lėktuvą ir mano, kad jis skrenda lyg paukštis. Tačiau lėktuvo skrydis įmanomas tik dėl daugybės tarpusavyje sąveikaujančių technologinių sistemų. Panašiai ir DI atkartoja žmogaus veiksmus, tačiau jis remiasi įvairiais algoritmais ir sistemomis, kurios turi veikti kartu, kad pasiektų norimą rezultatą“, – mintimis dalijosi „Investuok Lietuvoje“ vadovas E. Čivilis.
Kalbėdami apie penkerių metų prognozes, ekspertai pažymėjo, kad Baltijos šalys turi potencialą pasiekti gerų rezultatų ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Mažesnės valstybės, tokios kaip Baltijos regiono šalys, gali greičiau diegti dirbtinio intelekto sprendimus dėl palankesnės reguliacinės aplinkos.
„Esu tikras, kad per artimiausius penkerius metus rinkoje matysime vis daugiau DI technologijomis paremtų įrenginių, kurie padarys verslą efektyvesnį, konkurencingesnį ir labiau pritaikytą vartotojų poreikiams“, – teigė J. Baldunčiks.
Procesų automatizacija kaip galimybė, o ne grėsmė
Diskusijos metu buvo aptarta dirbtinio intelekto reikšmė verslo sektoriaus transformacijoje, ypatingą dėmesį skiriant procesų automatizacijai ir jos poveikiui. Pastaraisiais metais automatizacija intensyviai diegiama tokiose srityse kaip apskaita, duomenų analizė ir klientų aptarnavimas – tai verslo procesai, kuriuose DI technologijos pasiekia ženklių rezultatų.
„PwC“ tyrimai rodo, kad iki 2030 m. apie 30 proc. visų darbų gali būti automatizuoti, ypač didelį poveikį juntant sektoriuose, kuriuose dominuoja rutininės ir lengvai algoritmizuojamos užduotys.
O. Varnas pabrėžė, kad automatizacija nėra grėsmė darbo vietoms, greičiau – galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę ir pakelti veiklos efektyvumą. „Pasitelkdami DI, savo kasdienybėje galime efektyviau atlikti rutinines užduotis ir daugiau laiko skirti kūrybingesnei veiklai. Taip ir darbe – net ir automatizuojant procesus, išaugs specialistų, galinčių užtikrinti našų dirbtinio intelekto pritaikymą įmonėse, paklausa“, – teigė O. Varnas.
Technologinis raštingumas – ateities darbuotojų paruošimo pagrindas
Konferencijoje buvo pabrėžta ir technologinio raštingumo bei dirbtinio intelekto švietimo svarba, siekiant parengti jaunąją kartą inovacijų reikalaujančiai darbo rinkai. Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo D. Kazlausko, nors kai kurios švietimo įstaigos jau pradėjo įtraukti DI ir technologijų temas į mokymo programas, šie procesai yra lėti ir fragmentiški.
„Žvelgiant į penkerių metų perspektyvą, svarbu kalbėti ir apie technologinį raštingumą mokyklose. Technologijos kinta kiekvieną dieną, tačiau mokyklinės programos nėra sparčiai atnaujinamos ir metai iš metų lieka tokios pačios.
Svarbu, kad mokyklose ir universitetuose būtų pasirengta greitai besikeičiančiai inovacijų aplinkai. Mokymo įstaigoms būtina atnaujinti programas, kad būtų parengti specialistai, gebantys dirbti su sparčiai besivystančiomis technologijomis“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas D. Kazlauskas.
Kaip atrodys verslo sektorius po penkerių metų?
DI ir inovacijos rinkoje verslui leis klientams pasiūlyti personalizuotus produktus. Taigi, dėl geresnių duomenų analizės ir dirbtinio intelekto galimybių, bendrovės galės labiau pritaikyti savo paslaugas ir produktus prie klientų poreikių ir atliepti jų lūkesčius.
„Nors penkeri metai atrodo trumpas laikotarpis, technologijų srityje tai gali lemti didžiulius pokyčius. Palyginus dabartinę situaciją su 2019-aisiais, matyti didžiulė pažanga, o įmonės, įdiegusios DI sprendimus, jau mato rezultatus. Jau ir dabar įmonėje turime dirbtinio intelekto strategiją, kaip šią technologiją efektyviai įveiklinti bendrovėje“, – komentavo J. Vėželis.
Visgi, kartu su naujomis galimybėmis auga ir kibernetinio saugumo rizikos, susijusios su didėjančiu duomenų kiekiu ir pažangių technologijų naudojimu. Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad įmonėms teks skirti daugiau išteklių tiek saugumo infrastruktūrai, tiek darbuotojų mokymui kibernetinio saugumo klausimais, kad būtų užtikrinta apsauga nuo potencialių grėsmių.
Tinkamai įgyvendinti apsaugos sprendimai ne tik padės verslui laikytis aukščiausių saugumo standartų, bet ir leis išlaikyti klientų pasitikėjimą bei reputaciją sparčiai skaitmenėjančioje rinkoje, kur duomenų saugumo svarba kasdien tik auga.
