Pristatytos virtualios produkcijos galimybės: sumažins filmavimo kaštus ir laiką

Kino, reklamos, televizijos ir viešųjų ryšių pasaulio atstovai ketvirtadienio vakarą praleido filmavimo aikštelėje, kurioje įprastą filmavimo techniką keitė inovatyvi virtualios produkcijos technologija. Ši filmavimo aikštelė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) virtualios produkcijos studija „Faux Real studio“, kurioje vyko pristatomasis technologijos renginys „Virtuali produkcija. Kino ir reklamos [r]evoliucija“.

Vakaro svečiai iš pirmų lūpų sužinojo apie filmavimo procesą ir niuansus, kuriant su virtualia produkcija. Studijos kūrybinė komanda – kino operatorius, prodiuserė ir režisierius papasakojo, kaip ši technologija keičia jų darbo metodus. Renginį vainikavo praktinis technologijos pritaikymo pavyzdys – atlikėjo Gabrieliaus Vagelio pasirodymas ir išankstinė jo dainos „Vienu ritmu“ vaizdo klipo, filmuoto „Faux Real studio“, premjera.

Lankstumas ir optimizuotas vaizdo turinio kūrimo procesas

Pasak renginyje technologiją pristačiusių „Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ kūrybinės komandos atstovų, pagrindinis virtualios produkcijos tikslas – optimizuoti vaizdo turinio kūrimo procesą.

„Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ prodiuserės Rūtos Račaitės teigimu, kalbant apie sąnaudų ir laiko taupymą, virtuali gamyba gali sumažinti projektų kaštus ir filmavimo laiką iki 30-50 %, priklausomai nuo projekto dydžio ir technologijų naudojimo.

„Virtualios produkcijos technologijos mažina fizinių dekoracijų, kelionių ir logistikos poreikį, taip prisidedant prie tvaresnės kino gamybos. Pasaulyje, šios srities mokslininkai tyrinėja būdus, kaip dar labiau optimizuoti šiuos procesus, kad virtuali gamyba galėtų padėti sutaupyti laiko ir išlaidų iki 50 %, sumažinant pasiruošimo ir postprodukcijos laiką“, – teigė prodiuserė R. Račaitė.

Sąveika tarp realaus ir skaitmeninio pasaulių

Renginio svečiai susipažino ir su virtualios produkcijos technologine sistema. Studijos specialistai pristatė, kaip kartu darniai veikdamos technologijos, tokios kaip LED ekranas, „Unreal Engine“ variklis, judesių fiksavimas, kameros sekimas sukuria galimybę derinti fizinius ir skaitmeninius elementus realiuoju laiku.

Anot „Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ virtualios produkcijos eksperto Leonardo Žilinsko, virtuali produkcija ne tik leidžia kurti visiškai naujas skaitmenines aplinkas, bet ir paversti realius objektus virtualiais su maksimalia detalizacija, naudojant pažangias technologijas, tokias kaip fotogrametrija.

„Tai suteikia kino ir reklamos industrijoms galimybę pasiekti neįtikėtiną vaizdo kokybę ir lanksčiai eksperimentuoti su vaizdais dar prieš pradedant filmavimą“, – akcentavo L. Žilinskas.

Neribotas kūrybinis potencialas

Virtualios produkcijos eksperto L. Žilinsko teigimu, ši technologija turi neribotą kūrybinį potencialą.

„Virtuali produkcija, pasitelkiant virtualių aplinkų kūrimą, suteikia kūrėjams galimybę realiuoju laiku kurti tiek fantastinius, tiek realistiškus pasaulius. Naudojant šią technologiją, galima valdyti apšvietimą, atmosferą ir netgi fizikos dėsnius, taip suteikiant daugiau lankstumo kūrybiniame procese“, – teigė virtualios produkcijos specialistas.

Šiam teiginiui pritarė ir „Faux Real studio“ kino operatorius Džiugas Šėma, teigdamas, kad virtuali produkcija suteikia kino operatoriams visišką kontrolę valdant šviesą, spalvas ir nuotaiką.

„Galime realiuoju laiku manipuliuoti apšvietimu ir sukurti vizualinius efektus, kurie sustiprina pasakojimą. Pavyzdžiui, galime pratęsti auksinę valandą tiek, kiek reikia, be jokių šviesos pokyčių, suteikiant daugiau laiko aktoriams ir kūrybinei komandai“, – naudą kino operatoriams akcentavo D. Šėma.

D. Šėma pabrėžė ir sklandesnį bendradarbiavimą su kitais kūrybinės komandos nariais.

„Virtuali produkcija palengvina operatoriaus ir režisieriaus bendradarbiavimą, nes leidžia realiu laiku matyti galutinį kadrą ir eksperimentuoti su kampais bei apšvietimu tiesiogiai LED ekrane. Tai panaikina būtinybę paaiškinti, kaip scena atrodys po žaliojo ar mėlynojo ekrano naudojimo – režisieriui nedelsiant galima parodyti tikslų galutinį rezultatą“, – teigė D. Šėma.

Tam pritarė ir „Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ režisierius Ričardas Matačius.

„Režisieriaus darbas aikštelėje yra glaudžiai susijęs su kitais komandos nariais. Šviesų statymas, rekvizito ruošimas, kameros perstatymas – tai laikas, kuris aikštelėje dažniausiai trunka ilgai. Kuo visa tai trunka ilgiau, tuo mažiau laiko lieka režisieriui repetuoti su aktoriais, kartoti dublius ir kurti daugiau variacijų kadruose. Virtualioje produkcijoje režisierius įgauna daugiau laisvės tiek bandymuose, tiek lokacijų pasirinkime, atmosferos kūrime ir net priimant sudėtingus vizualinius sprendimus, kurie kartais realiose lokacijose neįmanomi“, – teigė režisierius R. Matačius.

Mokslinių tyrimų poreikis ir nauda

Galiausiai, pasak „Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ prodiuserės Rūtos Račaitės, kertinis virtualios produkcijos technologijos vystymosi aspektas yra moksliniai tyrimai ir plėtra. Šie tyrimai gali būti vykdomi tiek tvarumo ir efektyvumo, tiek technologijos standartizacijos klausimams spręsti.

„Vilnius Tech“ „Faux Real studio“ veikia jau kiek daugiau nei vieneri metai, tad būtų kiek per daug drąsu teigti, jog esame šios technologijos profesionalai. Tikslingiau būtų sakyti, jog esame pirmieji, kurie turime galimybę mokytis, pažinti, dalintis savo žiniomis su kitais ir įgyvendinti kūrybinius video projektus“, – teigė prodiuserė Rūta Račaitė.