Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tobulėja ir įsigali daugelyje sričių, keldamas įvairius patikimumo bei naudojimo etikos iššūkius ir būtinybę aiškiai reglamentuoti jo taikymą skirtingose srityse. Vienas didžiausių iššūkių, keliančių vis didesnį susirūpinimą, – etiškas DI technologijų naudojimas studijose ir mokslinėje veikloje.
Vilniuje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) iniciatyva vykusioje tarptautinėje konferencijoje susibūrę mokslininkai, ekspertai ir mokslo bei studijų politikos formuotojai akcentavo, kad ateityje žmogaus ir DI sąveikos metu sukurtas turinys gali tapti vienu iš pagrindinių žinių kūrimo šaltinių, todėl aptarti DI keliamus iššūkius, etiško naudojimo principus bei įtvirtinti aiškius bendruomenės įsipareigojimus jį taikant mokslo ir studijų procese svarbu nedelsiant.
„Gyvename laikmečiu, kai DI technologijų plėtra keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir visą akademinį procesą – nuo mokymo metodų iki mokslinių tyrimų vykdymo bei rezultatų publikavimo. Šis progresas kelia naujų etinių iššūkių, todėl atsakingai vertinant DI įtaką būtina remtis aiškiais etikos standartais“, – pabrėžė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman. Ji taip pat akcentavo daugybę rizikų, susijusių su DI etiško naudojimo principais ir patikimumu, DI ir atvirojo mokslo reikalavimais, publikavimo etika, tyrimų saugumu, intelektinės nuosavybės apsauga.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį, jog DI iššūkiams ir mokymuisi, kaip korektiškai jį naudoti bei taikyti kuriant akademinius ir mokslinius produktus, vis dar skiriama per mažai dėmesio. „Esame savotiškoje lenktynių situacijoje, kai technologija vystosi sparčiai, nepalikdama laiko diskusijoms, reglamentavimui bei mokymuisi ją korektiškai naudoti, todėl savo elgseną iš reaktyvios turime keisti į proaktyvią“, – sakė R. Cimmperman.
Roterdamo Erasmus universiteto (Nyderlandai) dr. Jason‘as Pridmore taip pat akcentavo, kad DI neabejotinai transformuoja švietimo procesus. „Atkurti pasitikėjimą ir paruošti švietimo sistemą ateities iššūkiams, įskaitant ir tuos, kuriuos kelia sparti DI plėtra, mums gali padėti pamokos iš praeities technologinių pokyčių“, – teigė dr. J. Pridmore.
Konferencijoje taip pat pristatyta Tarnybos parengta tyrimo ataskaita „Atsakingo mokslo barometras 2024“, kurios rezultatai atskleidė Lietuvos mokslo ir švietimo institucijų mokslininkų patirtis, susijusias su tyrimais ir jų rezultatų publikavimo etika.
Anot vienos iš tyrimo vadovių dr. Rimos Sinickės, išryškėjo tendencija, kad pastaraisiais metais mažiau respondentų yra susipažinę su įvairiais akademinės etikos dokumentais bei rekomendacijomis. Visgi tyrimo dalyviai aiškiai suvokia būtinybę gilinti savo žinias akademinės ir mokslinių tyrimų etikos srityje – maždaug trečdalis respondentų nurodė tobulinę savo žinias įvairiuose kursuose, seminaruose ar savarankiškai.
Jos teigimu, tyrimas aiškiai parodė ir būtinybę didinti tyrėjų informuotumą taikant bei naudojant DI technologiją mokslinių tyrimų procese. „Vos 4 proc. respondentų teigia pastaraisiais metais dalyvavę mokymuose, kuriuose aptariamas DI naudojimas ir etiškas tokio naudojimo pateikimas studijų ir mokslo procese“, – akcentavo R. Sinickė.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės R. Cimmperman teigimu, tokios tendencijos panašios daugelyje valstybių, todėl akademinės etikos politiką formuojančios institucijos jas vertina labai rimtai.
„Neabejoju, kad bendradarbiavimas šioje srityje tik stiprės ir sutelkę patirtį gebėsime tinkamai suvaldyti DI priemonių etiško naudojimo studijų ir mokslo procese iššūkius. Galiu tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau esame gerokai pasistūmėję pirmyn, – balandžio mėnesį mūsų Tarnybos iniciatyva parengtos Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairės sulaukė labai pozityvaus atsako akademinėje bendruomenėje ir dauguma mokslo ir studijų institucijų daro didžiulę pažangą instituciniu lygmeniu reglamentuodamos DI technologijos naudojimą mokslo ir studijų procesuose“, – sakė R. Cimmperman.
Anot jos, dabar svarbiausias tikslas – Europos Sąjungos lygiu sutelkti pakankamą dėmesį į turiningas mokymų programas, kurios padėtų studentams ir tyrėjams ne tik atsakingai naudoti DI technologiją savo tyrimuose ar užduotyse, bet ir įvertinti kuriamų produktų patikimumą, ugdytis gebėjimus teisingai ir skaidriai nurodyti DI įrankių naudojimą akademinėse užduotyse, mokslo darbuose bei meno kūriniuose.
Renginyje sveikinimo kalbas sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. Artūras Žukauskas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, Ministrės Pirmininkės patarėja Aistė Kairienė. Pranešimus skaitė Lietuvos, Austrijos, Nyderlandų ir kitų šalių mokslininkai bei akademinės etikos ekspertai, tyrinėjantys DI įtaką švietimui ir jo poveikį akademiniams procesams.
Su konferencijos „Navigating Ethical Challenges in Academia: the Role of AI and Trust“ medžiaga ir išvadomis kviečiame susipažinti Tarnybos interneto svetainėje.