Tėvai jau seniai naudojasi lokacijos stebėjimo programėlėmis, kad galėtų prižiūrėti savo vaikus per atstumą. Z kartos atstovai apvertė tradicinį šeimos vaidmenų pasidalinimą, dabar jie patys rūpinasi artimųjų saugumu. Lokacijos dalinimosi programėlės įgavo naują prasmę, o jų naudojimo atvejai tapo kur kas įvairesni.
Tėvai jau seniai naudojasi lokacijos stebėjimo programėlėmis, kad galėtų prižiūrėti savo vaikus per atstumą. Z kartos atstovai apvertė tradicinį šeimos vaidmenų pasidalinimą, dabar jie patys rūpinasi artimųjų saugumu. Kaip teigia Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, lokacijos dalinimosi programėlės įgavo naują prasmę, o jų naudojimo atvejai tapo kur kas įvairesni.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Z karta žino, ką veikia jų tėvai
Praėjusiais metais „Life360“, viena iš populiariausių lokacijos stebėjimo programėlių pasaulyje, pranešė apie 50 milijonų mėnesinių aktyvių vartotojų. Nuo 2021 metų programėlės „Life360“ atsisiuntimų skaičius JAV padvigubėjo, o tarptautiniu mastu – net patrigubėjo.
Z karta subrendo pasaulinės pandemijos ir „MeToo“ judėjimo laikotarpiu, todėl nepastoviais laikais ėmė ieškoti proaktyvių būdų rūpintis mylimais žmonėmis. Duomenys rodo, kad dažniausiai jaunuoliai stebi artimųjų lokaciją, kai jie grįžta namo, net 86 proc., arba lanko naujas vietas. Tokią priežastį nurodė 87 proc. programėlės naudotojų.
„Šeimose narių vietos stebėjimas per tokias programėles kaip „Apple Find My“ ir „Life360“ tampa įprasta praktika. Pavyzdžiui, „TikTok“ plinta virusiniai vaizdo įrašai, kuriuose dvidešimties sulaukę Z kartos jaunuoliai dalijasi patirtimi, kaip stebi, kur jų tėvai sustoja grįždami iš darbo. Toks elgesys atskleidžia naują požiūrį į šeimos ryšius ir technologijų naudojimą“, – sako A. Lukošius.
Tyrimo išvados rodo, kad dauguma Z kartos atstovų, kurie yra vidurinėje mokykloje ir universitete, įgauna daugiau nepriklausomybės. Vietos dalijimasis, anksčiau buvęs technologija, skirta, kad tėvai jaustųsi ramiai dėl jų, tapo ir jaunų žmonių įrankiu rodyti rūpestį.
„Tele2“ inovacijų eksperto teigimu, vis daugiau suaugusiųjų mielai dalijasi savo buvimo vieta patys norėdami jaustis saugiau. 2022 metų apklausa, atlikta „The Harris Poll“ ir „The New York Times“, parodė, kad vienas iš šešių respondentų visada turi įjungtą buvimo vietos dalinimosi funkciją. Be to, net 37 proc. tų, kurie teigė naudojantys buvimo lokacijos programėles, pavyzdžiui, „Find My“, nurodė, kad tai suteikia saugumo jausmą.
„Technologijos atveria naujas galimybes bendravimui ir bendradarbiavimui šeimoje, užtikrinant geresnį ryšį su draugais ir šeima. Pavyzdžiui, Vakarų valstybėse populiarėja aksesuarai, kurie, paspaudus mygtuką, gali nusiųsti jūsų buvimo vietą į pasirinktą įrenginį. Kadangi lokacijos stebėjimas jau seniai naudojamas daiktams, pavyzdžiui, pamestoms ausinėms surasti, buvo tik laiko klausimas, kada šia technologija plačiai naudosis visi“, – teigia A. Lukošius.
Riba tarp saugumo ir privatumo
Šiuolaikinės technologijos, nors ir patogios, kelia rimtų klausimų apie privatumo ribas. Nuolatinis stebėjimas gali sukelti žmonėms diskomfortą ir nerimą dėl savo privatumo.
Kalifornijoje dirbanti klinikinė psichologė dr. Kanchi Wijesekera pabrėžia, kad per didelis tėvų rūpinimasis vaikų saugumu gali turėti neigiamų pasekmių. Kai tiek vaikai, tiek tėvai nesijaučia išklausyti, tai gali lemti atskirtį ir supratimo trūkumą tarp jų.
„Norint išvengti konfliktų, specialistai pataria kuo atviriau kalbėtis ir kurti pasitikėjimo atmosferą šeimoje. Stebėjimas turėtų būti traktuojamas ne kaip kontrolės priemonė, o kaip būdas užtikrinti saugumą. Pavyzdžiui, vaikai gali stebėti savo tėvus, kai šie vyksta į naują vietą atostogų ar kelionės metu. Taip pat rekomenduojama aptarti, kokiose situacijose stebėjimas gali būti apribotas“, – pataria „Tele2“ inovacijų ekspertas.
