Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi memais, komiškais informacijos vienetais, sparčiai plintančiais internete.
Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi memais, komiškais informacijos vienetais, sparčiai plintančiais internete.
Tokios platformos kaip „TikTok“ leidžia vos per keletą akimirkų kitiems atskleisti savo politines pažiūras. Vis dėlto trumpieji vaizdo įrašai „TikTok“ ar politiniai memai dažniausiai suvokiami tik kaip pramoga.
Ar gali šie socialinių tinklų elementai formuoti rinkėjų nuomonę? Apie politinį humorą socialiniuose tinkluose, memų įtaką rinkimams ir galimas rizikas pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių medijų ekspertė dr. Justina Zamauskė.
Memai – šių laikų karikatūros
Politinis humoras, interneto memų kultūra tampa vis labiau neatskiriama rinkimų dalimi. Politinių memų kultūra ypač yra pasklidusi JAV rinkimų metu, šie memai išplinta ir kitose šalyse. Vienas iš pastarųjų dienų ryškiausių pavyzdžių yra JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančios Kamala Harris apibūdinimas kaip „brat“. Kitas pavyzdys – po paskutiniųjų K. Harris ir Donaldo Trumpo debatų nusiritusi memų banga. Šiuose debatuose kandidatas į prezidentus D. Trumpas pareiškė, kad imigrantai „valgo kates ir šunis“. Interneto vartotojai, pasinaudodami dirbtiniu intelektu, sukūrė gausybę memų su katėmis ir šunimis, skatinančiais balsuoti už kandidatą, ginantį juos nuo imigrantų, taip pašiepdami D. Trumpą.
Pasak dr. J. Zamauskės, tokie memai yra tam tikra šių laikų karikatūros forma: „Anksčiau karikatūras piešti buvo kur kas sunkiau nei šiandien kurti memus, o politika – viena jautriausių temų, kuria žmonėms patinka diskutuoti. Dėl to ir yra kuriami politiniai memai. Tokie memai daro įtaką rinkimams, kadangi jie taip pat perduoda politinę informaciją.“
Pasak mokslininkės, politiniai memai Lietuvoje nėra plačiai paplitę: „Lietuvoje politinio humoro atvejų galima rasti, memų taip pat, tačiau jie nėra itin plačiai paplitę. Nišiniuose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Reddit“, jų rasti galima daugiau. Įtakos rinkėjų nuomonei ir politikų reputacijai jie turi, tačiau labiau tikėtina, kad šie memai labiau pastiprina jau turimą nuomonę, nei ją pakeičia.“
Memai ir politinė poliarizacija
Socialinių medijų ekspertė teigia, kad politinis humoras socialiniuose tinkluose dažniausiai skatina politinę poliarizaciją: „Memai dažniausiai yra kuriami norint pastiprinti jau turimą nuomonę ar įsitikinimus, kadangi pašiepiančiais memais siekiama pasijuokti iš tų politikų, kurių nepalaikome. Tokie memai pastiprina tų asmenų įsitikinimus, kurie jau ir taip dvejojo memuose vaizduojamų politikų tinkamumu, tačiau nepakeičia nuomonės tų, kurie juos palaiko.“
Anot dr. J. Zamauskės, šios poliarizacijos skatinimas yra didžiausia politinio humoro ir memų kultūros rizika: „Šios atskirties skatinimas internetinėje kultūroje gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes demokratinei visuomenės santvarkai. Kuo didesnė atskirtis tarp skirtingų politinių pažiūrų auditorijų, tuo sunkiau visuomenei priimti bendrus sprendimus ar susitarti visiems svarbiais klausimais.“
„TikTok“ – ne tik pramogai, bet ir politinėms žinutėms?
Ypač jaunimo tarpe išpopuliarėjusioje socialinėje platformoje „TikTok“ gausu trumpų vaizdo įrašų, susijusių su politika ir rinkimais, itin daug šių vaizdo įrašų yra dažnai kuriami memų pagrindu, jie yra pašiepiantys, dažniausiai skirti sukelti juoką.
„Trumpų vaizdo įrašų „TikTok“ pagrindinė paskirtis yra pramoga, tačiau kartu jie formuoja nuomonę apie vaizduojamų politikų tinkamumą arba netinkamumą atlikti pareigas“, – įžvalgomis dalijasi tyrėja.
Ekspertė teigia, kad kol kas politinis humoras socialiniame tinkle „TikTok“ nėra efektyvesnis už tradicines politines kampanijas, kadangi nemaža rinkėjų auditorijos dalis, ypač Lietuvoje, nenaudoja šio socialinio tinklo arba jame esančio turinio nevertina kaip rimtos komunikacijos kampanijos dalies.
„Beje, dažniausiai toks turinys yra kuriamas pačių rinkėjų, o ne politinių partijų, todėl jis neprilygsta tiesioginei komunikacijai“, – atskleidžia dr. J. Zamauskė.
Vis dėlto mokslininkė mano, kad ateityje politikai bus aktyvesni socialinėje medijoje ir patys kurs daugiau turinio: „Jeigu kalbame apie pačių politinių partijų turinį „TikTok“, tai kol kas tokių pavyzdžių neturime daug, šios platformos politinei komunikacijai praktiškai neišnaudojamos. Tačiau memų ar humoristinių vaizdo įrašų, manau, kad netruksime sulaukti. Šiems rinkimams jau buvo pristatytos dainos, šokiai, asociatyvūs, „paprastą gyvenimą“ vaizduojantys vaizdo įrašai. Tai tik parodo, kad politikai ieško būdų kaip sudominti žmones, tad ateityje galime tikėtis ir memų ar politinio humoro socialiniuose tinkluose.“
p>
