Paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Ar iš tiesų esame pasirengę iššūkiams, kuriuos atneša globalizacija ir vis labiau mus užkariaujantis dirbtinis intelektas (DI)?
Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė
Paskelbtame IMD Pasaulio talentų reitinge Lietuva išlaiko tvirtą 23 poziciją tarp 67 vertintų šalių ekonomikų, tačiau jau galime matyti ir gilumoje esančius iššūkius. Nors didžiuojamės savo startuoliais, dalyvaujame įvairiose inovacijų programose, ar nėra taip, kad Lietuvos talentų iliuzija raibuliuoja tik vandens paviršiuje? Ar iš tiesų esame pasirengę iššūkiams, kuriuos atneša globalizacija ir vis labiau mus užkariaujantis dirbtinis intelektas (DI)?
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixbay“ nuotr.
Investicijos į talentus. Iš tyrimo duomenų matosi, kad talentų pritraukimas ir išlaikymas yra svarbus prioritetas verslui ir 18 pozicija pagal verslo požiūrį į tai yra vienas iš stipriausių Lietuvos rodiklių. Vis tik reiktų žiūrėti giliau ir pripažinti tiesą, kad „dramblys kambaryje yra“ – Lietuvos pozicija investicijų į talentus kategorijoje per penkerius metus pavažiavo iš 13 į 20 vietą. Taigi, talentų pritraukimas ir išlaikymas yra ne tik gražiai skambančios frazės — jos tampa kritiniu iššūkiu, su kuriuo šiandien susiduria Lietuvos verslas.
Dar vienas svarbus indikatorius — Lietuvos 31-oji vieta pagal patrauklumą užsienio talentams. Nepaisant regioninio pranašumo prieš kaimynes Latviją ir Lenkiją, pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio Lietuvai sekasi sunkiai. Šis trūkumas signalizuoja apie būtinybę kurti ilgalaikes strategijas, kurios galėtų sustiprinti Lietuvos poziciją talentų rinkoje. Pavyzdžiui, galėtume mokytis iš Skandinavijos šalių, kurios strategiškai apsibrėžia ne tik eksporto, bet ir prioritetines talentų pritraukimo rinkas, kuriose aktyviai ieškoma reikalingų kompetencijų šalies augimui.
Skaitmeniniai įgūdžiai
Tyrimas taip pat parodė, kad aukščiausios grandies vadovų tarptautinė patirtis vertinama teigiamai (18 vieta pasaulyje), tačiau darbo rinkos realijos atskleidžia nemalonias tiesas: trūksta specifinių įgūdžių, finansinis ir kompiuterinis raštingumas — itin žemi (apie DI apskritai dar nieko nežinome), o tai reikalauja milžiniškų investicijų į mokymus. Skaitmeniniai darbuotojų įgūdžiai verslui kritiškai reikalingi siekiant aukštesnio produktyvumo, nes mes dar vis atsiliekame nuo ES vidurkio. Nepaisant pastebimų iššūkių, Lietuvos darbo jėgos kompetencijos vertinamos kaip gerėjančios – per pastaruosius dvejus metus šalies pozicija pakilo 9 vietomis iki 28, kas rodo, jog šalies darbo rinka gana sėkmingai prisitaiko prie dinamiškų rinkos poreikių.
Dirbtinis intelektas
Tarptautiniai ekspertai, tokie kaip Jose Caballero, vyriausiasis ekonomistas iš IMD Konkurencingumo centro, pabrėžia, kad DI yra svarbus verslo inovacijų rodiklis. Bendrai iš visų tyrimo respondentų vos 12 proc. nurodė, kad DI keičia jų verslo procesus.
Panašu, kad konferencijų rampų šviesose apie DI kalbame daug – net 58 proc. respondentų mato DI įrankius kaip pagalbą gerinant darbo jėgos produktyvumą ir kokybę, deja, realybėje patys nemokame, nežinome, o ir nenorime šiais įrankiais naudotis. Kritines technologijas finansiškai pajėgios kurti tik pasaulinės IT milžinės, o visi likę turi spręsti klausimą, ką reikia padaryti, kad pasaulyje šiuo metu itin lengvai prieinami DI įrankiai greičiau rastų kelią į mūsų verslų (ir institucijų) duris.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad DI plėtra ir integravimas turi skirtingą poveikį priklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, besivystančiose šalyse vos 0,4 proc. darbo vietų gali būti pakeistos DI technologijomis, tuo tarpu aukštesnio ekonominio išsivystymo valstybėse, tokiose kaip Lietuva, šis rodiklis siekia iki 5,5 procento.
Moterų užimtumas
Lietuva užima 7-ąją vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje, kas yra aukščiausias mūsų šalies rodiklis, lyginant su kitomis kategorijomis. Įdomu pastebėti, kad DI diegimas gali turėti neigiamą įtaką moterų įsidarbinimo galimybėms lyginant su vyrais, nes dažniau moterys dirba pozicijose, kurias ilgainiui iš dalies ar visiškai gali pakeisti DI. Klausimas esminis - kaip stiprinsime moterų pozicijas darbo rinkoje, skatindami dar didesnį jų įsitraukimą ir verslumą?
Bendrai aukšta pozicija rodo, kad Lietuvos darbo rinka sugeba įtraukti moteris ir sudaryti sąlygas jų aktyviam dalyvavimui ekonomikoje. Be to, moterų verslumas Lietuvoje tampa reikšmingu varikliu šalies ekonomikos augimui. Moterys yra imlios technologijoms ir IT, jos vis dažniau steigia savo verslus ir prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo, skatindamos ekonomikos plėtrą ir prisitaikymą prie globalių pokyčių.
Apie IMD Talentų reitingą
Nuo 2014 m. Šveicarijos vadybos instituto IMD atliekamas Talentų reitingas (IMD World Talent Report) padeda įvertinti, kaip nagrinėjamose 67 šalyse ugdomi, pritraukiami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos profesionalai. 2024 m. pirmą reitingo poziciją užima Šveicarija, antrą – Singapūras, trečią – Liuksemburgas.
Tarp ES valstybių Lietuva rikiuojasi 23-ia ir lenkia Latviją (35 pozicija) ir Lenkiją (36 pozicija). Estija, nepaisant prarastų pozicijų 2024 metų reitinge, išlieka regiono lydere ir lenkia Lietuvą 3 pozicijomis – globaliame reitinge rikiuojasi 20-toje vietoje.
