Bandymai sukčiauti internete neslūgsta. Apklausos duomenimis, su galimu sukčiavimu internete susiduria kas antras šalies gyventojas. Net 50 proc. respondentų nurodė, kad tai patiria patys arba jų artimieji. 28 proc. dalyvavusiųjų teigė su bandymais sukčiauti susidūrę patys, dar 22 proc. atsakė, jog su galimu sukčiavimu internete susidūrė jų artimieji.
Bandymai sukčiauti internete neslūgsta. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios apklausos duomenimis, su galimu sukčiavimu internete susiduria kas antras šalies gyventojas. Net 50 proc. respondentų nurodė, kad tai patiria patys arba jų artimieji.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Liepos pabaigoje vykdytoje apklausoje 28 proc. dalyvavusiųjų teigė su bandymais sukčiauti susidūrę patys, dar 22 proc. atsakė, jog su galimu sukčiavimu internete susidūrė jų artimieji.
Su šia problema susiduriantys asmeniškai dažniau teigia 36-45 m., aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Pastebimus bandymus sukčiauti jų artimoje aplinkoje dažniau mini taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Teigiantys, jog su bandymais sukčiauti internete nesusidūrė, dažniau yra žemesnio išsimokslinimo respondentai, vyrai ir kaimo vietovėse gyvenantys apklaustieji.
Tyrimą inicijavusio „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas svarsto, kad taip gali būti dėl dviejų priežasčių: „Arba periferijoje gyvenantys, žemesnį išsilavinimą įgiję respondentai rečiau naudojasi internetu, arba tiesiog neatpažįsta bandymų sukčiauti“.
Kad tokių bandymų nepatyrė, teigė 46 proc. apklaustųjų. Dar 13 proc. pareiškė nežinantys arba negalintys atsakyti į šį klausimą.
Bandymus sukčiauti patiria ir vadovai, ir bedarbiai
Iš patyrusiųjų bandymus sukčiauti šiek tiek daugiau buvo moterų ir tų respondentų, kurie uždirba tarp 500-700 Eur ir daugiau nei 1000 Eur per mėnesį. Tyrimas taip pat atskleidė, jog bandymus sukčiauti patiria tiek specialistai ir tarnautojai, tiek vadovai, tiek bedarbiai – teigiamai į klausimą atsakė maždaug po trečdalį kiekvienos iš šių kategorijų atstovų.
Mažiausias procentas apklaustųjų, patyrusių tokius bandymus, buvo tarp ūkininkų (7 proc.) ir moksleivių bei studentų (11 proc.). Tiesa, pastarųjų skaičius stipriai ūgteli, atsakant į klausimą, ar su bandymais sukčiauti susidūrė jų artimieji: tokius atvejus minėjo beveik 27 proc. apklaustų studentų ir moksleivių.
Pasak „Urbo“ banko atstovo, šie skaičiai turbūt irgi neturėtų kelti nuostabos. „Didžiąją laiko dalį ūkininkai tikrai leidžia ne prie kompiuterių, tad ir su bandymais sukčiauti susiduria rečiau. Tuo tarpu jaunimas, mano nuomone, mažesnio sukčių dėmesio sulaukia dėl to, kad jauni žmonės paprastai dar negali pasigirti didelėmis pajamomis, o tuo pačiu – įprastai gali geriau atpažinti galimus bandymus sukčiauti“, – svarsto P. Gotautas.
Kaip netapti sukčių auka?
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius primena, kad norint apsisaugoti ir netapti sukčių auka, reikėtų periodiškai tikrinti savo interneto paskyras, susikurti sudėtingesnius jų slaptažodžius, saugoti asmeninę informaciją ir stengtis jos nebendrinti soc. tinklų svetainėse.
„Mokėjimus internete derėtų atlikti tik saugiose svetainėse, naudojantis saugiu ryšiu. Niekuomet nepamirškite, kad banko atstovai telefonu ar elektroniniu paštu niekada neprašo jūsų asmeninių ar jūsų paskyrų prisijungimo duomenų. Jei kyla įtarimas, kad iš pašnekovo girdimas pasiūlymas skamba pernelyg gerai, beveik neabejotina, kad tai – bandymas sukčiauti“, – pabrėžia P. Gotautas.
„Spinter tyrimų“ apklausa apie bandymus sukčiauti internete buvo atliekama liepos 19-29 d., joje dalyvavo 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
