Kas geriau – nemokamas internetas su reklama ar mokamas be reklamos?

Pastaruoju metu sparčiai įsivažiuoja interneto naršyklių priedai, blokuojantys tinklapiuose rodomas reklamas. Nors iki šiol tai tebuvo tik internautus liečiantis mažutis žaisliukas, dabar gi jam populiarėjant kyla grėsmė visam interneto reklamų verslui. Ypač plinta naršyklei „Firefox“ pritaikytas reklamų blokavimo priedas „Adblock Plus“. Ar tikra artėja interneto rinkos krizė?

Daugelio ekspertų nuomone tokios programos kaip „Adblock Plus“ turi didelį potencialą ir gali dar labiau populiarėti. Tuo labiau, kad „Adblock Plus“ ir kitos panašios reklamą blokuojančios programos gali būti įdiegtos į bet kurią „Windows“ operacinėje sistemoje veikiančią interneto naršyklę (kol kas populiariausi priedai – nemokamai atvirojo kodo naršyklei „Firefox“). Atlikus tik poros minučių trunkantį programos įdiegimą, vartotojai įžengia į visiškai naują interneto pasaulį: svetainėse dingsta reklaminiai skydeliai, visuomet ne laiku į ekraną iššokantys langai, netgi „Google“ paieškos sistemos sugeneruota tekstinė reklama, kuri šiaip ar taip, bet tikrai akių neerzina.

Galimybė naršyti be reklamos sudomino daugelį internautų. „Adblock Plus“ kūrėjas Wladimiras Palantas paskaičiavo, jog šiuo metu interneto reklamą blokuojančia programine įranga visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 2,5 mln. žmonių. Kiekvieną mėnesį „Adblock Plus“ vartotojų skaičius išauga 300–400 tūkst. Milžiniški skaičiai...

Pajutusios grėsmę internetiniam verslui, kai kurios svetainės pradėjo blokuoti „Firefox“ naršykles naudojančius vartotojus. Tačiau „Adblock Plus“ ir kitos reklamą blokuojančios programinės įrangos visiškai nukenksminti neleidžia vartotojų teisių apsaugos įstatymai.

Bėda ta, jog net ir neįsidiegus reklamas blokuojančio priedo, tačiau naršant su „Firefox“ naršykle, galima nepamatyti daugelio tinklapių . Taip yra todėl, jog serveris, aptikęs, jog prie jo jungiatės su „Firefox“ jus tiesiog nukreips į „Whyfirefoxisblocked.com“ puslapį, kuriame bus paaiškinta, kad „...į šią svetainę buvote nukreipti todėl, kad tinklalapis, kurį norėjote aplankyti blokuoja „Firefox“ vartotojus. Nesame nusistatę prieš jūsų naudojamą naršyklę. Kaltinkite „Adblock Plus“, kuri neleidžia blokuoti jos programos vartotojų. Manome, kad interneto reklamų blokavimas yra vagystė...“. Didieji programinės įrangos gamintojai, tokie, kaip „Google“ ar „Microsoft“, į kurios interneto naršyklę „Internet Explorer 7” taip pat galima įdiegti „Adblock Plus“, prieš interneto reklamą blokuojančią programinę įrangą kol kas nesiėmė jokių veiksmų.

„Vienintelis būdas išvengti interneto reklamos blokavimo, pasistengti, kad ji netrukdytų vartotojams. Didelės interneto bendrovės į mano programą nekreipia dėmesio tik todėl, kad kol kas ji nėra pakankamai populiari, tačiau taip bus neilgai“, – savo tinklaraštyje teigė „Adblock Plus“ kūrėjas Vladimiras Palantas.

Rinkos ekspertai pažymi, jog prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol išsivystė šiandieninis virtualios reklamos verslas. Dažnai reklamą viename ar kitame tinklalapyje užsakantys verslininkai sumoka už tam tikras paslaugas, kurias interneto vartotojai gauna nemokamai. Tad kuo iš tikro gali baigtis šis „žaidimas“?

Ir toliau tokiais tempais augant „Adblock Plus“ ir panašių programų populiarumui neišvengiamai mažės reklaminių banerių peržiūrų ir paspaudimų kiekis. Kitaip sakant, mažės jos efektyvumas. O daugeliui informacinių puslapių tai vienintelis arba pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Daug filosofuoti neverta – viską galima primesti „ant pirštų“. Jeigu norite gauti šviežią ir operatyvią informaciją interneto puslapyje, reikia, jog jis turėtų gerą ir patikimą ryšį bei pakankamą kiekį aptarnaujančio personalo – tiesiog žurnalistų ir programuotojų. Dėl daugelio priežasčių dideli portalai turi savo serverius, kuriuos talpina specialiose saugyklose. Šis malonumas kainuoja ne mažiau 300 Lt į mėnesį. Nominali didelio portalo serverio talpinimo kaina Lietuvos rinkoje turbūt siekia apie 1000 Lt. Toliau – programuotojai (mažiausiai vienas). Alga apie 2000 Lt į mėnesį – vadinasi su visais mokesčiais valstybei apie 5000 Lt. Žurnalistai – bent po 1000 Lt mokėti tikrai reikia – su mokesčiais suapvalinam iki 2500 Lt. Kiek jų bus? Priklauso, kokio dydžio portalas ir kiek išsamią informaciją jis teikia – du arba trys tikrai. Kas gi išeina? Į mėnesį tenka surinkti ne mažiau 10 000 Lt sumas, kad išlaikyti normalų informacinį puslapį. Ir čia neįskaičiuotos buhalterės, vyr. redaktoriai, siekiamas pelnas, licencijos autorių teisėms ir dar daug visko...

Taigi, reklamų mes nenorim, bet puslapio norim. Pastatykite save į vyr. redaktoriaus postą ir pasiūlykite sprendimus. Jeigu reklama neefektyvi ir jos niekas neperka, tuomet apmokestiname patį portalo turinį. Kaip žurnalas ar laikraštis. Taip, yra ir nemokamų laikraščių, tačiau...kiek laiko jie gyvuos jei skaitytojai išmoks „nematyti“ publikuojamų reklamų? Savaitę? Dvi? Skaitytojai kažkodėl nenori suvokti, kad viskas kainuoja – informacija surinkti ir pateikti irgi kainuoja. Ir jeigu jūs nemokate, vadinasi moka kažkas kitas – asmeniniuose puslapiuose už tai savo laisvalaikiu moka jo savininkas, nemokamuose laikraščiuose ir interneto portaluose – moka reklamos užsakovai. Neliks kam mokėti – teks mokėti patiems vartotojams. Kiek bus norinčių lankytis mokamame naujienų portale?...

Komentaruose ir forumuose galima pasiskaityti daug keiksmažodžių, skirtų iššokančioms ir kitaip erzinančioms reklamoms – tad jas blokuojančios programos laikomos kaip išgelbėtojais. Tačiau palaukite – jeigu jums nepatinka portale rodomos reklamos, neikite iš vis į jį. Bet jei turinys jums įdomus, o reklamos nenorite – bus taip, kad puslapiui bankrutavus turinis iš viso dings. Verčiau tegul puslapio savininkas pamato mažėjančius lankomumo reitingus ir padaro išvadas, nei stebi didėjantį vartotojų srautą ir visiškai neefektyviai veikiančią reklamą. Tad visai logiškas ir teisingas sprendimas neleisti puslapio vartyti su tam tikra naršykle – bent jau akivaizdžiai matomi nuostoliai. Nors dauguma internautų tokį sprendimą vadina absurdišku ir kvailu, tačiau mums, žiūrint iš interneto portalų pozicijos tai visai logiškas sprendimas.

Taigi, kokios perspektyvos? Šiaip ar taip pasaulį į priekį varo pinigai. Jeigu „išseks“ vienas jų šaltinis, teks ieškoti kito – tad mūsų prognozėmis, plintant reklamas blokuojančioms programoms, ims labiau populiarėti apmokestinami tinklapiai. Jei vartotojai nenori nemokamo interneto, galės naršyti po mokamą....