Visas pasaulis kalba apie technologijų pažangą, tačiau žmogus, šių techologijų vartotojas, dažnai lieka nuošalyje. Ar technologijų amžiuje užtikriname žmogaus teises? Ar visi vartotojai geba paprastai naudotis skaitmeniniais sprendimais, kuriuos diegia viešasis sektorius? Kodėl iki šiol daug bendruomenių pasaulyje neturi prieigos prie interneto? Kaip dirbtinis intelektas dera su etika, pavyzdžiui, naudojant jį kariniais tikslais?
Visas pasaulis kalba apie technologijų pažangą, tačiau žmogus, šių techologijų vartotojas, dažnai lieka nuošalyje. Ar technologijų amžiuje užtikriname žmogaus teises? Ar visi vartotojai geba paprastai naudotis skaitmeniniais sprendimais, kuriuos diegia viešasis sektorius? Kodėl iki šiol daug bendruomenių pasaulyje neturi prieigos prie interneto? Kaip dirbtinis intelektas dera su etika, pavyzdžiui, naudojant jį kariniais tikslais? Vertinant skaitmeniniamem pasaulyje vykstančius procesus, kyla ir dar daugiau klausimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vienas iš galimų sprendimų, kuris padėtų rasti atsakymus – jei mes ne tik skatintume inovacijų vystymą, bet ir užtikrintume efektyvų jų reguliavimą, kuris moderniame technologijų pasaulyje leistų žmogui jaustis patogiai ir saugiai.
„Europoje jau pradėtas taikyti Skaitmeninių paslaugų aktas. Jo pagrindinis tikslas – sukurti saugesnę interneto aplinką vartotojams ir apsaugoti jų teises skaitmeninėje erdvėje. Tačiau to nepakanka. Skaitmeniniai įgūdžiai šiandien yra būtini kaip mokėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Dėl to visuomenės skaitmeninis raštingumas ir saugumas turi tapti kiekvienos organizacijos, kiekvieno verslo, kiekvienos šeimos reikalu. Tai turi tapti visos valstybės reikalu“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
Birželį RRT kartu su partneriais organizavo tarptautinį renginį „EuroDIG“, kuriame šimtai ekspertų, pilietinės visuomenės ir akademijos atstovų, sprendimų priėmėjų diskutavo įvairiomis skaitmenizacijos temomis.
Kalbėdami apie apie Europoje vykdomą politiką ir strategijas, dalyviai akcentavo verslo atsakomybę gerbti vartotojų teises, taip pat bendradarbiavimo svarbą stiprinant kibernetinį Europos atsparumą, nes kibernetiniai sukčiai jau seniai peržengė valstybių sienas.
„Mums dar viena itin svarbi tema – inovacijų pritaikymas viešajame sektoriuje. Galėjome pasidalinti sėkminga RRT dalyvavimo patirtimi „GovTech Lab“ iššūkių serijoje. Bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi sukūrėme jau kelis efektyviai veikiančius skaitmeninius sprendimus, tarp kurių ir dirbtiniu intelektu paremtas įrankis draudžiamo ar žalingo turinio internete paieškai“, – teigia J. Šovienė.
Vilniuje vykusio renginio rezultatai – suformuotos žinutės, kurios bus transliuojamos sprendimų priėmėjams Europoje ir pateiktos kasmetiniam Jungtinių Tautų Interneto valdysenos forumui (angl. Internet Governance Forum, IGF) bei šį rugsėjį vyksiančiam Ateities viršūnių susitikimui (angl. Summit of the Future).
Atsakomybė už naujų technologijų reguliavimą
„EuroDIG“ organizatoriai ir dalyviai daug dėmesio skyrė pasaulyje vykstantiems procesams, nes jau šiais metais Jungtinėse Tautose turi būti sutarta dėl ateities skaitmeninės darbotvarkės.
Diskusijose akcentuotas visų suinteresuotų šalių įtraukimas bei atsakomybė sprendžiant interneto, dirbtinio intelekto vystymo ir reguliavimo klausimus. Akivaizdu, kad spartus technologijų vystymasis yra nepaprastai reikšmingas žmonijos laimėjimas. Deja, viena jo šalutinių pasekmių yra atskirties didėjimas.
Taigi, vyriausybės turi ne tik galvoti kaip skatinti inovacijas, bet privalo užtikrinti ir žmogaus teises. Pavyzdžiui, teisė turėti interneto prieigą pripažįstama viena pagrindinių žmogaus teisių. Jos užtikrinimas yra itin susijęs su kitomis žmogaus teisėmis – saviraiškos ar nuomonės laisve. Be to, kartais interneto prieiga tampa vienintele galimybe įgyvendinti teisę į išsilavinimą, sveikatos apsaugą ar teisę į darbą.
Tačiau svarbu pripažinti, kad valdžios institucijos veikdamos izoliuotai be bendradarbiavimo su akademinės ir pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus partneriais nepajėgs šių iššūkių įveikti.
Dirbtinio intelekto kelia iššūkiai
Pasak RRT pirmininkės, šių metų „EuroDIG“ renginys tik dar kartą įrodė, kad Lietuvoje su skaitmena susiję klausimai yra svarbūs – į programos rengimą ir renginio sesijas įsitraukė daug mūsų šalies atstovų iš akademinės bendruomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų.
„2010 metais Vilniuje įvyko pasaulinis Interneto valdysenos forumas (IGF2010), kuriame buvo diskutuojama apie skaitmeninės ateities kūrimą kartu. O šiemet Europos mastu mes jau kalbėjome apie didžiausius iššūkius, kuriuos mums atnešė sparti pažanga. Renginio metu suformuotos žinutės bus pristatytos kituose tarptautiniuose formatuose ir skleis žinią apie Lietuvos įsitraukimą į pasaulyje vykstančius skaitmenizacijos procesus“, – teigia J. Šovienė.
Viena iš trijų renginio dienų buvo skirta iš esmės nusistovėjusias technologijų pasaulyje taisykles griaunančiam dirbtiniam intelektui. Tikimasi, kad jau rugsėjo 5 dieną Vilniuje bus pasirašyta Konvencija dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės pagrindų. Šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių yra atpažinti dirbtinio intelekto sukurtą turinį, nes bent jau dabartinės atpažinimo sistemos yra nepajėgios to padaryti.
„Mūsų institucija rengiasi tapti dirbtinio intelekto rinkos priežiūros institucija ir bendru kontaktiniu punktu. Turėsime užtikrinti, jog į rinką patenkančios dirbtinio intelekto sistemos arba produktai, kuriuose šios sistemos integruotos, būtų patikimi ir saugūs“, – pabrėžia J. Šovienė, RRT pirmininkė.
