Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Tokia tendencija matoma jau net ketverius metus iš eilės.
„Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Tokia tendencija matoma jau net ketverius metus iš eilės“, – pastebi Andrius Katinas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas. Nereikėtų manyti, kad vienas nelegaliai peržiūrėtas filmas ar neteisėtai atsisiųsta daina žalos nedaro.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vartoti nelegalų turinį darosi nebemadinga. Nepaisant to, problema išlieka opi ir Lietuva vis dar užima pirmaujančias nelegalaus turinio vartojimo pozicijas Europos Sąjungoje. Taip yra todėl, kad vieni mano, jog nebus pagauti arba tiki, kad filmų, serialų žiūrėjimas internete turinio neatsisiunčiant negali užtraukti atsakomybės. Tačiau yra atvejų, kai žmonės net nežino, kad vartoja turinį nelegaliai ir taip pažeidžia autorių teises. Dažnai tai – jauni žmonės iki 30 metų, todėl juos būtina edukuoti apie legalaus turinio vartojimą“, – sako Kultūros ministerijos, kuri sukūrė platformą „Legalija“ skirtą informuoti jaunimą apie legalų turinio vartojimą, viceministras Vygintas Gasparavičius.
Trys „raudonos vėliavos“
Anot A. Katino, suprasti, kad nuklydote į internetinius puslapius, kuriuose nelegaliai talpinamas turinys, padeda keli tokių puslapių skiriamieji ženklai:
„Pirmoji „raudona vėliava“ turėtų būti turinio kaina, o tiksliau – jos nebuvimas. Jei svetainėje patalpintas, dažniausiai audiovizualinis, turinys yra nemokamas, 99 proc. tikimybė, kad lankotės piratiniame puslapyje. Mat vargu, ar Holivudo arba didžiųjų kompanijų, pavyzdžiui, „Netflix“, „Disney“, filmai, gali būti nemokami, jei pirmuosiuose paieškos sistemų rezultatuose pateikiamos filmų nuomos kainos. Kitas svarbus faktorius, į ką reikia atkreipti dėmesį – tokiuose piratiniuose puslapiuose nėra kontaktų, rekvizitų tam, kad žmonės negalėtų susisiekti su nelegaliai turinį publikuojančiu asmeniu. Trečiasis rodiklis – nekontroliuojama reklama lankantis puslapyje: iššokantieji skelbimai, papildomi langai naršyklėje. Tokias reklamas dažnai sudėtinga suvaldyti, o jų daugėti gali vos nuo mygtuko paspaudimo“.
Pastarasis nelegalaus internetinio puslapio požymis gali lemti net ir saugumo problemas. Nelegalus turinys ir saugumo internete rizikos dažnai minimos kartu. Mat vartotojas negali būti tikras, ar siunčiantis nelegalų turinį ar tiesiog naršant tokiame puslapyje neatsisiunčia į savo įrenginį kenkėjiškų programų.
Bauda – iki 3 500 Eur.
Dar pernai liepą Lietuvos radijo ir televizijos komisija pradėjo taikyti atsakomybę už piratavimą internete. Skaičiuojama, kad per metus nubausti maždaug 80 nelegalaus turinio vartotojų. Didžioji dalis jų – už neteisėtą turinio atsisiuntimą.
Baudos už nekomercinį turinio naudojimą – atsisiuntimą ar žiūrėjimą – siekia nuo 280 iki 600 eurų. Už komercinį turinio naudojimą – kai už turinio vartojimą prašoma susimokėti – pirataujantis asmuo gali gauti nuo 300 iki 3 500 eurų siekiančią baudą.
„Piratus“ pastebi ir patys kūrėjai
Anot kūrėjų, tai, kad žmonės renkasi legalų turinį, jau savaime prilygta įvertinimui. Mat dažniausiai svarbu yra ne uždarbis, o tai, kad žmonės yra nusiteikę skirti tam tikrą sumą kūrybai, sako didžėjus, prodiuseris Benas Pociūnas – Coben8. Visgi vis dar pasitaiko atvejų, kai turinys yra naudojamas nelegaliai.
„Esu ne kartą susidūręs su situacija, kuomet mano turinys buvo panaudotas be jokio leidimo. Pardavinėjant garso takelius tokios situacijos buvo gana dažnos. Visgi tokiais atvejais pats bandydavau spręsti situaciją – susisiekdavau su atlikėjais ir pasikalbėdavau dėl turinio naudojimo galimybių. Su dalimi susitarti pavykdavo – jie įsigydavo muzikos takelį ir naudodavo jį legaliai, kiti – pasidalindavo tik pažadais, – pasakoja didžėjus. – Visgi akivaizdu, kad dar ne visi suvokia, kad legaliai vartodami turinį klausytojai gali remti savo mėgstamą atlikėją, o tai pradedantiesiems bei jau muzikos pasaulyje įsitvirtinusiems daug reiškia.“
2023 m. Kultūros ministerija įgyvendino komunikacijos kampaniją „Naudok legaliai“ ir sukūrė platformą „Legalija“, kuri vienija garsius Lietuvos kūrėjus ir jaunuosius žiūrovus, klausytojus bei skaitytojus. Platformos tikslas – keisti jaunimo nuostatas ir skatinti legalaus turinio vartojimą.
