Nuo kitų metų birželio 28 d. Lietuvoje elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos tenkintų taikomus prieinamumo reikalavimus, t. y. kad atitiktų universalaus dizaino principus ir kad jomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų, nepriklausomai nuo turimos negalios ar funkcinių sutrikimų.
Nuo kitų metų birželio 28 d. Lietuvoje elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos tenkintų taikomus prieinamumo reikalavimus, t. y. kad atitiktų universalaus dizaino principus ir kad jomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų, nepriklausomai nuo turimos negalios ar funkcinių sutrikimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena, kad yra taikomos išimtys, pavyzdžiui, prieinamumo reikalavimai netaikomi perdavimo (siuntimo) paslaugoms, naudojamoms įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugoms teikti (M2M).
Anot Indrės Jurgelionienės, RRT vyriausiosios patarėjos, yra keletas prielaidų išimtims: „Visų pirma, pats M2M paslaugų teikimo pobūdis suponuoja, kad paslaugos skirtos tiesioginiam bendravimui tarp mašinų ar įrenginių, o ne tarp žmonių ir mašinų. Kitaip tariant, šios paslaugos nereikalauja žmogaus įsikišimo, dažnu atveju taikomas paprastesnis automatizavimo sprendimas, todėl joms gali būti netaikomi tie patys prieinamumo standartai, kaip ir žmonėms skirtoms paslaugoms.“
Be to, M2M sprendimai veikia su ribota energija, pavyzdžiui, baterijos talpa užtikrina, kad paslauga bus teikiama atitinkamą laiką, o prieinamumo reikalavimų įdiegimas gali sumažinti paslaugos teikimo laiką. Iš kitos pusės, gali kilti technologinių nesuderinamų, kadangi standartai nuolat tobulinami, o M2M standartai gali neatliepti prieinamumo lūkesčio.
I. Jurgelionienė pastebi, kad M2M paslaugų reglamentavimas šiuo metu šiek tiek skiriasi nuo bendrųjų elektroninių ryšių paslaugoms taikomų reikalavimų, nes jame įtvirtinta daugiau išimčių, tačiau tikėtina, kad ateityje M2M paslaugoms reikalavimai, įskaitant prieinamumo, gali griežtėti.
Mažoms įmonėms reikalavimai neprivalomi
Kita išimtis taikoma mažoms įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių paslaugas. I. Jurgelionienė teigia, kad mažos įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų ir jei jų pajamos nesiekia 2 milijonų eurų, teisiškai taip pat neprivalo įgyvendinti prieinamumo reikalavimų.
„Visgi, raginu priimti pamatuotą sprendimą. Svarbu įvertinti globalias tendencijas, taip pat svarbu įvertinti, kas yra jūsų klientai, kad jūsų teikiamos paslaugos būtų patrauklios. Net jei teikiate paslaugas verslo klientams, šie gali teikti paslaugas vartotojams, kuriems prieinamumo reikalavimų taikymas tampa aktualus. Svarbu suprasti, kad visi klientai yra skirtingi ir turi skirtingus poreikius. Įgyvendindami prieinamumo reikalavimus, galite sukurti įtraukią ir patogią aplinką visiems“, – pabrėžia RRT ekspertė, įsitikinusi, kad vis daugiau klientų renkasi paslaugas, kurios yra prieinamos.
Be to, visada svarbu įvertinti savo verslo perspektyvas. Jei planuojate verslo plėtrą ir mažos įmonės riba gali būti peržengta artimiausiu metu ar netgi ilgalaikėje perspektyvoje, prieinamumo reikalavimams būtina ruoštis iš anksto, nes netinkamas prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas gali užtraukti administracinę atsakomybę.
RRT ekspertė pabrėžia, kad prieinamumas – tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir moralinė atsakomybė. Įtraukdami visus klientus į savo verslą, galite sukurti teigiamą poveikį ir sustiprinti savo prekės ženklą.
Svarbu įsivertinti
Iki tol aprašytos išimtys taikomos aiškiais kriterijais apibūdintoms paslaugoms ar subjektams, tačiau dar viena išimtis numato vertinamojo pobūdžio į(si)vertinimą, pagal kurį prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl šių reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti esminio gaminio ar paslaugos pagrindinio pobūdžio pakeitimo arba nebūtų sukelta neproporcinga našta atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Svarbu žinoti, kad išimtis būtų taikoma konkrečiam kriterijui/reikalavimui, bet ne visiems reikalavimams apskritai.
„Pirmuoju atveju būtent el. ryšių paslaugų teikėjas turi pareigą dokumentais įrodyti, juos atitinkamai saugoti ir esant poreikiui, pateikti institucijoms informaciją, jog prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas reikalautų esminio paslaugos pakeitimo, atnešama nauda būtų mažesnė nei jam tenkanti našta. Nors detalūs neproporcingos naštos vertinimo kriterijai yra nustatyti Prieinamumo įstatymo priede, aiškesni reikalavimai ir jų vertinimas susiformuos juos taikant praktikoje“, – aiškina I. Jurgelionienė.
Kaip pažymi RRT ekspertė, vieno ar daugiau prieinamumo reikalavimų laikymosi išimtys, taikomos dėl jais sukeliamos neproporcingos naštos, neturėtų reikšti, kad įmonei netaikomi jokie prieinamumo reikalavimai. Todėl tie prieinamumo reikalavimai, kurie nesukelia neproporcingos naštos, turėtų būti taikomi.
Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šis pratimas nėra vienkartinis. Vadinasi, kaskart turi būti atliekamas, siekiant užtikrinti, kad sąlygos tenkinamos, keičiantis paslaugų teikimo pobūdžiui, apimčiai ar įmonės finansinei situacijai. Nereikia laukti patikrinimo ar gresiančios administracinės atsakomybės. Šiuo atveju pats elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi būti aktyvus, įsivertindamas ar yra pagrindo pasinaudoti išimtimi dėl esminio paslaugos pakeitimo konkrečiam reikalavimui įgyvendinti ar administracinės naštos.
Siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį reikalavimų įgyvendinimą, bendradarbiavimas tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir rinkos priežiūros institucijų taip pat yra būtinas.
