Jau kitų metų birželį įsigalios Prieinamumo įstatymas, kuris nustato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, kad gaminiai ir paslaugos būtų prieinami visiems. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra paskirta kaip rinkos priežiūros institucija, atsakinga už elektroninių ryšių paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymąsi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
---|
„Turėsime užtikrinti, kad paslaugų teikėjai laikytųsi direktyvos reikalavimų – vykdytų kontrolę ir įsitikintų, jog jų teikiamos paslaugos yra prieinamos visiems vartotojams. Galėsime atlikti patikrinimus, vertinti skundus ir imtis veiksmų, kad prieinamumas elektroninių ryšių sektoriuje būtų užtikrintas“, – teigia Indrė Jurgelionienė, RRT vyriausioji patarėja
Iš viso Lietuvoje yra paskirtos 4 rinkos priežiūros institucijos, kurioms pavesta atitinkamų gaminių ir paslaugų prieinamumo priežiūra bei kontrolė.
Įstatyme numatyti bendrieji reikalavimai iš esmės yra susiję su aiškios ir suprantamos informacijos pateikimu, kurią žmogus suprastų ir gebėtų perskaityti ar sužinoti, o elektroninių ryšių paslaugoms taikomi specialieji arba papildomi reikalavimai yra labiau techninio pobūdžio ir susiję su techninėmis galimybės rinkos dalyviams užtikrinti paslaugos prieinamumą, šalinant kliūtis atskirčiai.
„Prieinamumas, kaip reikalavimas ar požymis, naudingas ne tik žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, automatizuotos durys naudingos ir žmonėms, kurie turi judėjimo negalią, bet ir tiems, kurie stumia vežimėlį su mažyliu ar neša sunkius krepšius. Tekstinis subtitravimas naudingas ne tik kurtiesiems, bet ir žmonėms, kurie žiūri vaizdo įrašus triukšmingoje aplinkoje. Prieinamumas yra apie patogumą, efektyvumą ir galimybę visiems naudotis ta pačia infrastruktūra ir paslaugomis“, – pabrėžia I. Jurgelionienė.
Naujasis įstatymas apima tik tas sritis, kurios labiausiai susijusios su visuomenės poreikiais ir skaitmeninio pasaulio pasiekiamumu. Prie gaminių, kuriems bus taikomi prieinamumo reikalavimai, priskiriami kompiuteriai, išmanieji įrenginiai, mokėjimo terminalai, knygų skaityklės ir pan., o prie reguliuojamų paslaugų galime rasti banko paslaugas, e. prekybos, elektroninių ryšių paslaugas, kitas paslaugas.
Ar spėjame pasiruošti pokyčiams?
Viena iš pagrindinių užduočių elektroninių ryšių sektoriuje – užtikrinti techninius reikalavimus elektroninių ryšių paslaugoms. Rinkoje nuogąstaujama dėl užduočių, kurias turi atlikti Europos Telekomunikacijų Standartų Institutas (ETSI), kuris atsakingas už standartų, taikomų elektroninių ryšių paslaugoms, kūrimą ir priėmimą, terminų. Siekiant pasirengti atitikčiai Prieinamumo įstatymo reikalavimams esminiu klausimu tampa, kiek tai kainuoja, o rinkos dalyvių lūkestis, kad investicijos būtų skiriamos tvariems sprendimams.
„Šioje vietoje susiduriame su iššūkiais, kadangi Prieinamumo įstatymui formaliai jokie darnieji standartai nėra priskirti, todėl nėra iki galo aišku, kokius reikalavimus turi atitikti elektroninių ryšių tinklai, siekiant užtikrinti Prieinamumo įstatyme nustatytus specialiuosius reikalavimus“, – aiškina I. Jurgelionienė.
Europos Komisija dar 2019 m. yra pateikusi prašymą ETSI peržiūrėti standartą EN 301 549, kuris taikomas informacinėms ir ryšių paslaugoms (ICT). Tikimasi, kad ETSI pateiks pakeitimus 2025 m. ir minėtas standartas bus taikomas ir Prieinamumo įstatymo reikalavimams, tačiau net ir spėjus laiku sukurti ir priimti standartus, techninis pasirengimas gali vėluoti.
Pasak RRT ekspertės, galima daryti prielaidą, kad apie 90 proc. dabar galiojančio standarto techninių reikalavimų galimai atitiks ir Europos prieinamumo akto poreikius. Šiuo atveju svarbu, kad bendradarbiavimas ruošianti įgyvendinimui vyktų tarpinstituciniu ir valstybiniu lygiu, taip pat su rinkos dalyviais – elektroninių ryšių paslaugų teikėjai raginami įsitraukti į šio standarto peržiūros proceso bei prisidėti prie sklandaus prieinamumo reikalavimų peržiūrėjimo.
„Prieinamumo įstatymu nustatyti reikalavimai yra svarbūs ir dažnai nauji ne tik rinkos dalyviams, tačiau ir viešojo sektoriaus institucijoms, kurioms priskirta rinkos priežiūra ar politikos formavimas atitinkamoje srityje. Be to, atsiranda ir tokių iššūkių, kai dalis rinkos dalyvių vykdo veiklą ar teikia paslaugas, patenkančias į skirtingų rinkos priežiūros institucijų kompetenciją. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas leis išvengti sektorių fragmentacijos – rinkos dalyviams nekiltų sunkumų įgyvendinant prieinamumo reikalavimus skirtinguose sektoriuose“, – dėsto I. Jurgelionienė, RRT ekspertė.