Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, kartu su Europos dirbtinio intelekto asociacijų asociacija European AI Forum Vilniuje birželio 20 d. organizavo 9-ąjį dirbtinio intelekto forumą. Jame susirinko pranešėjai iš visos Europos, paliestos aukštos rizikos taikymo sritys, kurios bus kuruojamos pagal dirbtinio intelekto aktą, dvigubo panaudojimo technologijų kūrimo ir taikymo iššūkiai, tvaraus dirbtinio intelekto kryptys. 
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, kartu su Europos dirbtinio intelekto asociacijų asociacija European AI Forum (EAIF), Vilniuje birželio 20 d. organizavo 9-ąjį dirbtinio intelekto forumą. Jame susirinko pranešėjai iš visos Europos, paliestos aukštos rizikos taikymo sritys, kurios bus kuruojamos pagal dirbtinio intelekto aktą, dvigubo panaudojimo technologijų kūrimo ir taikymo iššūkiai, tvaraus dirbtinio intelekto kryptys. Renginį vedė Vokietijos dirbtinio intelekto asociacijos ir European AI Forum prezidentas Daniel Abbou, bei Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas dr. Linas Petkevičius.
Renginio metu Erika Kuročkina, Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė, pabrėžė, kokią svarbą DI turi keičiant verslo procesus, viešojo sektoriaus veiklą ir kasdienį gyvenimą. Ji pabrėžė Lietuvos proaktyvų požiūrį į DI valdymą, minėdama šalies ankstyvą DI strategijos priėmimą ir dabartines pastangas įgyvendinti DI aktą bei įsteigti DI smėlio dėžes startuoliams. Kuročkina taip pat akcentavo poreikį spręsti visuomenės baimes dėl DI, skatindama supratimą ir įgūdžių ugdymą, kad būtų sukurta inovacijoms palanki aplinka.
Tomas Lamanauskas, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojas, kreipėsi į Europos AI forumą, pabrėždamas DI transformacinį potencialą ir valdymo iššūkius. Jis pabrėžė atsakingo DI vystymo būtinybę, minėdamas jo taikymą sveikatos priežiūroje, klimato stebėjime ir humanitarinėse pastangose. Tomas aptarė pasaulines DI valdymo iniciatyvas, įskaitant „AI for Good“ summit, ir poreikį įtraukti besivystančias šalis. Jis įspėjo apie DI keliamus pavojus, tokius kaip dezinformacija ir aplinkosaugos poveikis, ragindamas laikytis tvarių praktikų ir pasaulinio bendradarbiavimo. ITU iniciatyvos siekia atsakingai panaudoti DI privalumus, užtikrindamos lygiavertį dalyvavimą ir spręsdamos pasaulines nelygybes.
Dr. Volker Wissing, Vokietijos skaitmeninių ir transporto reikalų ministras, pabrėžė suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo svarbą siekiant „DI pagaminta Europoje“, skatinant inovacijoms palankius reglamentus ir sistemas. Jis paminėjo G7 bendrų gairių sėkmę DI vystymui ir Europos DI aktą, pabrėždamas poreikį kurti pritaikomas, patikimas sistemas ir duomenų prieinamumą DI inovacijoms. Dr. Wissing taip pat paminėjo Inovacijų klubo, į kurį įeina Estija, Latvija, Lietuva ir Vokietija, pastangas skatinti skaitmeninę vieningą rinką Europoje ir paragino suinteresuotąsias šalis iš įvairių sektorių prisidėti prie skaitmeninių pokyčių skatinimo.
Thomas Schneider, Europos Tarybos DI komiteto (CAI) pirmininkas, aptarė DI reguliavimo iššūkius ir strategijas, skatindamas inovacijas. Jis lygino DI su praeities trikdančiomis technologijomis, tokiomis kaip varikliai, pabrėždamas unikalų DI poveikį kognityviniam darbui. Thomas pabrėžė poreikį kurti pritaikomas, įtraukiamas ir skaidrias valdymo struktūras, siekiant veiksmingai valdyti sparčią DI plėtrą ir jos globalią prigimtį. Jis apžvelgė įvairius tarptautinius ir nacionalinius DI reguliavimo požiūrius, akcentuodamas tarpusavio sąveikos ir bendradarbiavimo svarbą. Galiausiai, Schneider pabrėžė poreikį kurti ateities teisines sistemas ir dinamiškus teisėkūros procesus, kad DI plėtra būtų suderinta su žmogaus teisėmis, demokratija ir teisine valstybe.
Profesorius Volker Wittpahl, Inovacijų ir technologijų instituto (iit) direktorius, savo pranešime aptarė spartėjantį DI poveikį visuomenei, ekonomikai ir demokratijai. Jis išdėstė DI evoliuciją nuo modelių atpažinimo iki pažangių savarankiško mokymosi algoritmų ir didžiulių duomenų panaudojimo, pabrėždamas DI gebėjimą automatizuoti įtaką per turinio generavimą ir dezinformaciją. Wittpahl įspėjo apie galimą visuomenės žalą, įskaitant pasitikėjimo skaitmeninėmis naujienomis, komunikacija ir privatumu praradimą, kurį dar labiau pablogina technologijos, tokios kaip giliosios klastotės ir balsų klonavimas. Jis pabrėžė tvirtų DI reguliavimo poreikį ir teigiamų DI taikymų plėtrą, siekiant palaikyti demokratiją ir visuomenės gerovę. Wittpahl rekomendavo skatinti duomenų ir DI raštingumą, kurti patikimus naujienų šaltinius ir kurti saugias komunikacijos sistemas, siekiant sumažinti neigiamą DI poveikį.
Henri Verdier, Prancūzijos skaitmeninių reikalų ambasadorius, pabrėžė žmogaus teisių apsaugos svarbą skaitmeninėje eroje savo įraše EAIF organizuotame forume. Jis išryškino Europos Sąjungos DI aktą kaip pirmaujantį reglamentą, skirtą mažinti su DI technologijomis susijusią riziką ir skatinti vieningus standartus visame žemyne. Verdier ragino tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad DI integracija gerbtų pagrindines teises ir skatintų lygiavertes galimybes, kviesdamas tolesniam bendradarbiavimui būsimame Prancūzijos DI veiksmų susitikime 2025 metais.
Diskusijoje, moderuojamoje Thomo Schneiderio, pagrindiniai Europos DI organizacijų atstovai pasidalino įžvalgomis apie dabartinę DI vystymo ir reguliavimo padėtį. Chloé Plédel akcentavo Prancūzijos dėmesį DI strategijai, įskaitant viešojo sektoriaus integraciją ir tvarumo iniciatyvas. Piotr Mieczkowski aptarė Lenkijos DI politikos peržiūrą ir pastangas padidinti skaičiavimo galią bei duomenų prieinamumą DI plėtrai. Daniel Abbou pabrėžė Vokietijos iššūkius, susijusius su DI akto įgyvendinimu, MVĮ integracija ir poreikį Europos DI nepriklausomybei. Diskusijos dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo tarp Europos šalių svarbą, siekiant efektyvaus DI reguliavimo, inovacijų ir etinio DI vystymo.
Aco Momčilović, „CroAI“ valdybos narys, nagrinėjo „Pažangos paradoksą“ DI kontekste, akcentuodamas jo įtaką vienišumui ir socialinei atskirčiai. Remdamasis statistiniais duomenimis apie vienišumą ir didėjančias DI modelių, tokių kaip GPT, galimybes, Momčilović kėlė svarbius klausimus apie DI gebėjimą suvokti ir imituoti žmogaus emocijas, jo poveikį emociniam vystymuisi ir galimą įtaką žmogaus tapatybei ir vertybėms. Jis taip pat aptarė dabartinius ir būsimus visuomenės pokyčius link DI draugystės, ragindamas toliau tirti ir diskutuoti apie šiuos sudėtingus etinius ir visuomeninius klausimus.
Chloé Plédel, Hub France IA Europos ir reguliavimo reikalų vadovė, aptarė DI poveikį aplinkai, pabrėždama tvarių DI praktikų poreikį. Ji pabrėžė dideles energijos ir vandens sąnaudas, susijusias su AI, ypač generatyvinio AI, ir pažymėjo konsensuso dėl tvaraus DI apibrėžimų ir standartų trūkumą. Plédel akcentavo lėtesnį šios srities tyrimų ir plėtros tempą, iš dalies dėl dėmesio našumui ir finansinei naudai prieš tvarumą. Ji pristatė naują bendrą tvaraus DI sistemą, sukurtą Prancūzijoje, kuria siekiama standartizuoti tvarias DI praktikas ir apima gaires dėl aplinkos vertinimo ir geriausių praktikų. Ši sistema, kuri netrukus bus paskelbta, siekiama išplėsti į Europos standartą, o Plédel paragino DI ekspertus įsitraukti į šią iniciatyvą, siekiant skatinti ekologiškas inovacijas.
Prof. Lucas P.J.J. Noldus aptarė Europos DI akto pasekmes, akcentuodamas emocijų atpažinimo sistemų draudimą darbo vietose ir švietimo įstaigose, kaip numatyta 5 straipsnyje. Jis pabrėžė apibrėžimų dėl emocijų ir biometrinių duomenų neaiškumą Akte, kuris galėtų trukdyti inovacijoms ir naudingiems taikymams tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir sauga. Noldus ragino bendradarbiauti, kad būtų patobulintos gairės, sprendžiami etiniai ir visuomeniniai klausimai bei skatinamas tyrimų prioritetas, siekiant sumažinti su emocijų atpažinimo sistemomis susijusią riziką.
Diskusijoje apie dvigubą DI naudojimą, moderuojamoje prof. Pauliaus Pakutinsko, dalyvavo Simona Pūkienė, Tomas Krilavicius ir Eliza Kruczkowska. Diskusijoje buvo pabrėžta DI svarba tiek civiliniuose, tiek kariniuose taikymuose, išryškinant sunkumus atskiriant šiuos du. Simona Pūkienė pažymėjo DI visur esančią svarbą įvairiose gynybos srityse, o Tomas Krilavicius pabrėžė būtinybę prisidėti prie saugių DI plėtrų dėl neišvengiamo jo naudojimo gynyboje. Eliza Kruczkowska atkreipė dėmesį į didėjančias investicijas į dvigubo naudojimo DI technologijas ir besikeičiančią reguliavimo aplinką Europoje. Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina bendradarbiauti tarp akademijos, pramonės ir vyriausybės, taip pat skatinti visuomenės dalyvavimą ir švietimą apie AI. Jie padarė išvadą, kad atsakingas DI technologijų vystymas ir naudojimas yra būtinas, siekiant suderinti inovacijas su etiniais ir saugumo aspektais.
Valeria Orlova, turinti patirties skaitmeninių sveikatos technologijų ir reguliavimo srityje, aptarė DI standartus Europoje, pabrėždama būsimą ES DI aktą ir jo atitikties reikalavimus. Ji pabrėžė tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų, tokių kaip ISO, IEC ir naujosios JTC 21 komiteto, vaidmenį, kurie kuria standartus, atitinkančius DI aktą, daugiausia dėmesio skiriant etikai, skaidrumui ir rizikos valdymui. Orlova ragino plačiau įsitraukti suinteresuotąsias šalis į standartizacijos pastangas, siekiant užtikrinti, kad standartai atspindėtų įvairių pramonės šakų ir visuomenės poreikius.
Rok Zaloznik, Šveicarijos DI asociacijos prezidentas ir bendraįkūrėjas, aptarė DI sertifikavimo svarbą, pabrėždamas CertifiAI iniciatyvą, kuri užtikrina atsakingą ir etinę DI plėtrą įmonėms, ypač naudinga investuotojams. Sertifikatas, pagrįstas duomenimis, modeliu, procesu, valdymu ir etika, siekia užtikrinti DI sprendimų kokybę ir patikimumą.
Lucilla Sioli, Europos DI biuro ir „DG Connect“ vadovė, paskelbė apie DI biuro atidarymą, kuris įgyvendins DI aktą, užtikrindamas, kad ES naudojamas DI būtų patikimas ir saugus. Biuras skatins inovacijas, skatins DI meistriškumą ir rems tarptautinį bendradarbiavimą, siekdamas padėti Europai tapti pasauliniu DI valdymo lyderiu. Ji pabrėžė DI inovacijų paketo, suteikiančio daugiau nei 4 milijardus eurų paramos startuoliams su tokiais ištekliais kaip duomenys, skaičiavimo galia ir bendradarbiavimo galimybėmis, siekiant skatinti generatyvinio DI plėtrą įvairiuose sektoriuose.
Dr. Katharina von Knop, vyresnioji projektų vadovė VDE asociacijoje elektros, elektronikos ir informacinių technologijų srityse, aptarė skaitmeninio pasitikėjimo įtaką žmogaus sprendimų priėmimui ir patikimo DI svarbą. Ji pabrėžė, kad pasitikėjimas, būdamas sudėtinga ir kultūriškai įtakojama emocija, yra labai svarbus sąveikai su skaitmeniniais sprendimais, kuriuos be tinkamo skaidrumo ir patikimumo galima manipuliuoti arba nesuprasti. Von Knop pabrėžė, kad pasitikėjimas supaprastina sprendimų priėmimą, sumažindamas kognityvinį krūvį ir energijos sąnaudas, todėl aiškios, patikimos naudotojų sąsajos ir tvirti reguliavimo pagrindai yra būtini. Ji pristatė VDE pasitikėjimo žymę kaip įrankį, siekiant padidinti DI patikimumą, pabrėždama jos vaidmenį palengvinant geresnius sprendimus ir atitiktį reglamentams.
Orestis Trasanidis, Silicio slėnio centro direktorius „EIT Digital“, pabrėžė poreikį Europai stiprinti savo DI inovacijas, siekiant konkuruoti su JAV ir Kinija. Jis pabrėžė, kad nors Europa turi stiprią DI bazę, ji atsilieka investicijų, talentų išlaikymo ir masto didinimo srityse, palyginti su kitais regionais. Trasanidis ragino didinti finansavimą, gerinti reguliavimo sistemas ir sutelkti dėmesį į DI pasitikėjimo kūrimą per etikos standartus. Jis taip pat ragino didesnį bendradarbiavimą tarp Europos startuolių, supaprastintas finansavimo procedūras ir mąstymo pokyčius, siekiant priimti didelės rizikos, didelės naudos investicijas, skatindamas DI augimą.
Alex Dickmann, „AI Village“ projekto vadovas dalinosi gerąja patirtimi apie „AI Village“, esantį netoli Kelno, kuris transformavo buvusią televizijos studiją į DI inovacijų centrą, kurį remia Šiaurės Reino-Vestfalijos vyriausybė. Jis sutelktas į tris pagrindinius aspektus: DI patyrimą per renginius ir demonstracijas, DI vystymą per dirbtuves ir bendradarbiavimą su universitetais ir tyrimų partneriais bei DI mokymą per kursus darbuotojams. Iniciatyva siekia įtvirtinti Reino regioną kaip pirmaujantį DI regioną Europoje, jau įtraukdama daugiau nei 2500 žmonių ir inicijavusi daugybę projektų.
Renginio metu buvo paskelbti Europos DI apdovanojimai, siekiant pademonstruoti inovacijas Europos DI ekosistemoje, pripažįstant meistriškumą penkiose kategorijose: geriausi DI investuotojai, DI verslai, atžalinės įmonės ir taikomasis AI, ekosistemos skatintojai ir DI politika. Paraiškos prasideda liepos mėnesį, o nugalėtojai bus paskelbti gruodžio mėnesį Europos AI forumo metu. Apdovanojimuose gali dalyvauti visų Europos šalių, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, dalyviai, įskaitant ne ES šalis, tokias kaip Šveicarija ir JK.
Renginio įrašas:
