Lietuvoje vis dar kartais klaidingai manoma, neva, žaidžiant kompiuterinius žaidimus tik švaistomas laikas. Anaiptol. Pasirodo, tokia veikla gali padėti greičiau susirasti norimą darbą. Net 56 proc. pasaulio darbdavių, ieškodami talentų, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kuriuos potencialus darbuotojas galėjo įgyti žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
Lietuvoje vis dar kartais klaidingai manoma, neva, žaidžiant kompiuterinius žaidimus tik švaistomas laikas. Anaiptol. Pasirodo, tokia veikla gali padėti greičiau susirasti norimą darbą. Net 56 proc. pasaulio darbdavių, ieškodami talentų, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kuriuos potencialus darbuotojas galėjo įgyti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, rodo „ManpowerGroup“ duomenys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Gebėjimas mąstyti strategiškai, efektyviai dirbti komandoje, kūrybiškumas, inovatyvumas – tai, ko iš būsimų darbuotojų tiksi darbdaviai. Šiuos įgūdžius žmonės vis dažniau išsiugdo žaisdami kompiuterinius žaidimus“, – teigia Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.
Šiais laikais daugiau nei 80 proc. interneto vartotojų žaidžia kompiuterinius žaidimus, rodo „ManpowerGroup“ duomenys. Pastarieji padeda išmokti valdyti naujausias technologijas, nes jos greičiausiai įdiegiamos būtent kompiuterinių žaidimų srityje.
„Darbo rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna metavisatos, virtualios realybės ir DI įrankių išmanymas. Čia labiausiai pasikaustę yra būtent kompiuterinius žaidimus įvaldę asmenys. Jie jau dabar žino, kas yra ir kaip veikia metavisatos avatarai, kurie artimiausiu metu turėtų tapti nauja verslo susitikimų forma – su kolegomis dažniau pasimatysime net ne nuotoliniuose vaizdo skambučiuose, bet virtualioje realybėje.
Metavisata – tai interneto erdvė, kurioje žmonės gali susitikti, bendrauti, o atsijungus – išsaugoti šią aplinką, ko, pavyzdžiui, negalima padaryti „Teams“ ar „Zoom“ platformose“, – teigia E. Latyšovič.
Šiuo metu darbo rinkoje labiausiai geidžiami talentų įgūdžiai yra lyderystė, gebėjimas dirbti komandoje, komunikabilumas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas. Vis dėlto, ekspertė pastebi, kad kai kurie darbdaviai dar vis nežino, kad visomis šiomis savybėmis dažniausiai pasižymi būtent kompiuterinius žaidimus įvaldę asmenys.
„Siekdami pergalių, žaidėjai privalo imtis greitų problemų sprendimo veiksmų, pasitelkti strateginį mąstymą, komandiškumą ir itin dažnai net kūrybingumą“, – teigia E. Latyšovič.
Anot jos, tokie dėlionių ir viktorinų kompiuteriniai žaidimai kaip „StarCraft“, „Civilizacija“ reikalauja ir reakcijos, ir apgalvotos ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės strategijos, lenktynių – „World of Warcraft“ (žaidėjai turi savo avatarą, kurį įvairiais būdais tobulina) – reikalauja koordinuoto bendradarbiavimo su kitais žaidėjais, „Mario Kart“ ugdo žmonių gebėjimus greitai priimti sprendimus, planuoti laiką bei tinkamai jį išnaudoti.
„Šie įgūdžiai puikiai pritaikomi gamybos ir mašinų operatorių, kokybės kontrolės technikų, sandėlių bei statybų specialistų darbo kasdienybėje. Be to, virtualioje realybėje galima išmokti skirtingų bendravimo stilių ar net kalbų. Pavyzdžiui, „Second Life“ vartotojai, žaisdami kuria įvairias savo asmenybes. Tai jiems padeda išmokti pritaikyti savo pokalbio ir elgesio stilių atsižvelgiant į esamą situaciją. Tokie įgūdžiai naudingi administracinių padėjėjų, finansų analitikų bei klientų aptarnavimo vadovų pareigas užimantiems specialistams, kuriems kasdien tenka bendrauti su daugybe įvairių žmonių“, – sako E. Latyšovič.
Ateityje darbe žaisime
Žaidybinimas – sparčiai populiarėjanti sąvoka, kuri aktuali ne tik kompiuterinių žaidimų kontekste, bet ir darbo rinkoje. Pasak ekspertų, žaidybiniais elementais siekiama stiprinti darbuotojų motyvaciją bei įsitraukimą į jų kasdienį darbą. Tokiu būdu norima didinti komandos produktyvumą ir gerinti verslo našumą.
„Kompiuteriniai žaidimai vilioja žmonės ne vien tik dėl įdomių bei įtraukiančių siužetų, bet ir dėl laimėjimo atveju pasiekiamo pasitenkinimo jausmo. Pergalė – tai yra tai, kas džiugina kompiuterinius žaidimus laisvalaikiu žaidžiantį žmogų. Būtent tokio paties jausmo – pasitenkinimo laimėjus – talentai siekia ir darbovietėje“, – įsitikinusi ekspertė.
Kas antras Y ir Z kartos atstovas šiuo metu savo darbovietėje jaučiasi neįvertintas. Net 79 proc. jų teigia, kad didesnis vadovų pripažinimas paskatintų jų pasitenkinimą darbe ir motyvaciją, rodo „ManpowerGroup“ duomenys.
„Žaidybiniai elementai darbe – tai, kas gali padėti darbdaviams lengviau įtraukti savo talentus į kasdienius procesus ir padidinti atliekamų darbų efektyvumą. Net 89 proc. „ManpowerGroup“ atlikto tyrimo metu apklaustų respondentų teigė, kad žaidybinių elementų dėka jie darbe jautėsi produktyvesni ir laimingesni. Kaip tai galėtų atrodyti praktikoje? Pavyzdžiui, sandėlyje mechaninius darbus atliekantys asmenys galėtų naudoti virtualios realybės įrangą, kurios pagalba už atliekamas užduotis jiems būtų skiriami taškai, tarsi vaizdo žaidime“, – teigia E. Latyšovič.
Žaisim, kad rastume talentus
Specialistė taip pat pasakoja, kad žaidybinių elementų pasitelkimas gali padidinti tikimybę rasti tinkamą kandidatą.
„Tradicinis įdarbinimo procesas su struktūruotu pokalbiu turi 50 proc. tikimybę rasti tinkamą darbuotoją. O štai integravus žaidybinį vertinimą, kandidatai į pokalbį labiau įsitraukia bei atsiskleidžia kaip asmenybės. Todėl šis rodiklis išauga iki 80 proc. Be to, darbuotojai, kuriems rengiami sužaidybinti mokymai, sako, jog mokydamiesi jie jaučiasi labiau motyvuoti bei produktyvūs (83 proc.), o tie, kuriems rengiami įprasti mokymai (61 proc.) – neproduktyvūs“, – žaidybinių elementų integracijos į kandidatų paieškos ir mokymosi procesus aiškina E. Latyšovič.
