Daugelis žino, kad nepilnamečių atvaizdų viešinimas Lietuvoje yra draudžiamas. Vis tik socialinių tinklų laikais vaikų nuotraukų visur yra apstu: tiek jų tėvų profiliuose, tiek praeivių padarytose ir įkeltose nuotraukose, tiek ir žvaigždžių, „influencerių“ paskyrose, kur jų vaikus mato tūkstančiai sekėjų. O dėl to kyla vis daugiau neaiškumų – kokiais tiksliai atvejais jau gali grėsti atsakomybė?
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
---|
Skaitytoja Greta (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad socialiniame tinkle esančioje aferistų grupėje pasidalino įrašu apie ją apgavusią moterį ir įkėlė jos paskyros nuotrauką.
Vis tik įraše matėsi ir tariamai ją apgavusios moters vaikas, mat ji savo vaiko nuotrauką buvo užsidėjusi ant profilio viršelio: „Aš nepagalvojau ir paviešinau profilį su vaiku, nieko netušavau, tik papasakojau apie tos moters aferas ir apgavystes.“
Greta baiminosi, kad jai teks mokėti baudas ar atlyginti žalą, nes jos išviešinta moteris jai jau spėjo prigrasinti ir perspėjo apie atsakomybę dėl jos nepilnamečio vaiko išviešinimo.
„Ar už tai tikrai gali grėsti baudos, net jei ta nuotrauka ir taip jau buvo vieša, uždėta ant viešo jos profilio viršelio?“ – teiravosi mergina.
Gali grėsti ir 2 tūkst. eurų baudos?
Vis tik advokatė Julija Viktorija Flis į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti negalėjo, kadangi, anot jos, trūksta teisinio aiškumo ir vienodos teismų praktikos.
„Viena vertus, vaiko tėvai, vaiko atvaizdą įkėlę į socialinius tinklus ir taip išviešindami jo atvaizdą, lyg ir duoda sutikimą vaiko atvaizdo naudojimui.
Kita vertus, vertinant tarptautines teisines tendencijas šioje srityje ir atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų prioriteto principą, manyčiau, kad be tėvų ir paties vaiko aiškaus sutikimo, jei jis pagal amžių tokį sutikimą gali duoti, kitiems asmenims nereikėtų naudoti vaiko atvaizdo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo teisininkė.
Komentuodama Gretos atvejį ji pabrėžė, kad labai svarbus yra kontekstas – kokį konkrečiai įrašą asmuo įkėlė grupėje.
„Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar kitų atstovų sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį.
Taigi, jei šis įrašas žemina vaiko garbę ir orumą arba yra skelbiamas neigiamu kontekstu, įkėlusiam įrašą asmeniui gali grėsti tiek civilinė (turtinė, neturtinė žala), tiek administracinė (bauda iki 850 eurų, pakartotinai atlikus pažeidimą – iki 2 tūkst. eurų) atsakomybė“, – įspėjo advokatė.
Ginčų tarp vaikų ir tėvų vis daugės?
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Guoda Vdovycytė nurodė, kad neviešiems asmenims sugalvojus pasidalinti vaiko nuotraukomis savo privačioje paskyroje, kurią matyti gali tik nedidelis skaičius asmenų, problemų kilti neturėtų, nes toks dalinimasis būtų laikomas asmens duomenų naudojimu asmeniniais tikslais.
Tačiau, jei paskyra nėra privati arba prieiga suteikta dideliam skaičiui vartotojų, pašnekovės vertinimu, gali būti sudėtinga įrodyti, kad vaiko nuotraukos pasidalinimas yra išskirtinai asmeniniam naudojimui.
Pasak teisininkės, tai taip pat galioja ir žmonėms, kurie socialiniuose tinkluose vykdo komercinę veiklą (pvz., nuomonės formuotojai): „Jei nuotrauka pasidalinama su platesniu sekėjų ratu, o vaiko tėvai sutikimo neduoda arba sutikimo gauti neįmanoma (tuo atveju, jei vaikas nėra pažįstamas ir į kadrą pateko netyčia), norint išvengti ginčų reikėtų pasirūpinti, kad nuotraukoje vaiko atpažinti nebūtų įmanoma.
Tinkluose populiaru tą daryti ant vaiko veido uždedanti „emoji“ lipduką ar veidą užtušuojant.“
Vis tik ji neslėpė – tikėtina, kad ateityje sulauksime daugiau ginčų tarp vaikų ir tėvų dėl atvaizdo viešinimo, kadangi vis daugėja žmonių socialiniuose tinkluose, besidalijančių kasdienybe, taigi ir savo vaikų atvaizdais.
„Dalijamasi vaiko nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kuriuose vaikas gali būti matomas įvairiomis formomis, t. y., verkiantis, besiožiuojantis, besimaudantis ar pan.
Užaugęs vaikas vėliau gali nesutikti su tuo, kad jo nepatogiose situacijose esančios nuotraukos, vaizdo įrašai būtų patalpinti internete“, – savo įžvalgomis dalinosi G. Vdovycytė.
Leidimo reikia ir nuotraukoms, esančioms telefone ar fotoaparate
J. V. Flis vardijo, kad Lietuvoje įtvirtinta apsauga draudžia vaikus ne tik fotografuoti, filmuoti ir įrašinėti be nors vieno iš tėvų ir paties vaiko sutikimo, bet taip pat tą vaiko atvaizdą atgaminti, naudoti ar platinti.
Pašnekovės vertinimu, kitaip neturėtų būti vertinama ir viešų asmenų (politikų, „influencerių“ ir kt.) vaikų teisė į atvaizdą.
Anot G. Vdovycytės, kiti asmenys, fotografuodami vaikus, net jei nuotraukos nebus viešinamos, turėtų vis tiek atsiklausti vaiko tėvų.
Kadangi vaikas turi teisę į privatumą net ir tuo atveju, jei jo nuotraukos liks fotografo įrenginyje, net jei jis – matomas tik iš tolo, bet jį galima atpažinti.
Teisininkė paminėjo, kad tėvai turi susitarti dėl savo vaiko atvaizdų viešinimo. Jei jie – išsiskyrę ar nesutaria, geriausia tokiais atvejais būtų turėti raštišką sutikimo įrodymą, siekiant išvengti ginčų. Pvz., susirašinėjimą, kuriame abu tėvai aiškiai komunikuoja apie vaiko nuotraukų dalijimąsi.
Pasak jos, nustačius asmens duomenų pažeidimą, galima sulaukti oficialaus liepimo pašalinti vaiko atvaizdą, taip pat gali grėsti baudos, kurių dydis priklausytų nuo situacijos.
„Ellex Valiunas“ ekspertas Ignas Sidaras aiškino, kad tėvai yra atsakingi už sprendimus dėl savo vaikų buvimo internete, įskaitant nuotraukų skelbimą, kol jie sulauks pilnametystės.
Tačiau pridūrė, kad tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į vaiko interesus ir turimas teises: „Tėvai, viešindami vaiko nuotraukas, privalo įvertinti jo poreikius ir galimas pasekmes dėl tokio viešinimo.
Tėvai turi teisę fotografuoti savo vaikus be sutikimo, tačiau viešindami tokias nuotraukas jau turi atsižvelgti į reikalavimus.“
Kada vaiko negalima viešinti net ir esant tėvų sutikimui?
Paklausta, kada net ir tėvams sutikus vaikų nuotraukas viešinti yra draudžiama, G. Vdovycytė atsakė, kad tai gali būti atvejai, kuomet vaikas yra užfiksuojamas kompromituojančiose situacijose, pvz., kai nėra apsirengęs.
Net jei tėvai ir sutiko ar patys paviešino savo vaiko nuotrauką, pasak I. Sidaro, vaikas turi teisę į privatumą ir savo įvaizdžio kontroliavimą.
„Jei 14 m. sulaukęs vaikas pareikalauja ištrinti nuotraukas, kurias jam esant jaunesniam buvo įkėlę tėvai ar asmenys, gavę tėvų sutikimą, toks turinys taip pat turėtų būti ištrinamas nepaisant to, kad praeityje turinio įkėlimui neprieštaravo tėvai ar kad įkeltas turinys nėra netinkamas viešinimui“, – aiškino G. Vdovycytė.
Teisininkė akcentavo, kad sutikimo davimui pilnametystės laukti nereikia – jau nuo 14 m. amžiaus vaikas yra laikomas įgaliu sutikti už save (iki tol už juos vis dar turi sutikti tėvai).
Ji paminėjo, kad persigalvoję tėvai ar vyresni nei 14 m. vaikai bet kada gali atsiimti savo sutikimą. Tad tiek tėvai, tiek giminės ir draugai nuotraukas, kuriose yra matomas vaiko atvaizdas, turėtų ištrinti.
Kur kreiptis vaikui ar jo tėvams – baudos iki 150 eurų
J. V. Flis atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą.
Todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas, 10–100 eurų baudos ar net prievolė tėvams dalyvauti spec. programose
Anot I. Sidaro, už vaiko teisių ir privatumo pažeidimą gali grėsi baudos nuo 20 iki 150 eurų.
Ekspertas pažymėjo – jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 m. – ir į teismą:
„Teisme vaikas galėtų reikalauti tėvų ir kitų asmenų atlyginti visą jų veiksmais, pažeidžiančiais jo teises, padarytą tiek materialinę (pvz., prarastas pajamas), tiek moralinę žalą, tačiau jos dydį reikėtų įrodyti.“
J. V. Flis papildė – jei vaiko teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, tėvai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
„Taip pat vaiko tėvai gali kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“, – vardijo advokatė.