Lietuva vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.
Lietuva vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.
Susisiekimo ministras teisinasi, kad didelių pokyčių greitai padaryti neišeina, o aplinkos ministras jau skaičiuoja, kiek šimtų milijonų eurų Lietuvai gali tekti sumokėti dėl per didelės taršos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Regitros“ duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje gyventojai yra registravę 17200 tik elektra varomų transporto priemonių, iš kurių populiariausios M1 kategorijos, tai reiškia, kad lengvųjų automobilių yra 12,8 tūkstančių.
Tos pačios kategorijos dyzelinu varomų automobilių Lietuvoje daugiau nei milijonas šimtas tūkstančių, benzinu – beveik 400 tūkstančių. Kartu benzinu ir elektra varomų apie 70 tūkstančių. Tik elektra varomi automobiliai užima labai nedidelę dalį Lietuvos transporto priemonių parko.
Elektromobillius perka per lėtai
Situaciją išanalizavusi Valstybės kontrolė aiškina, kad Lietuvos gyventojai elektromobilius perka per lėtai ir smarkai atsilieka nuo tikslų, kuriuos nuolat linksniuoja Lietuvos valdžia.
„Nuo 2005 metų iki 2023 m. degalais, iškastiniu kuru varomų automobilių skaičius padvigubėjo nuo vieno milijono iki dviejų milijonų, kas reiškia, kad suvartojimas degalų išaugo. O elektromobilių visame šitame kiekyje sudaro apie 1 procentą“, – teigia Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Pasak valstybės kontrolės, Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030-ųjų iškastinio kuro naudojimą, įskaitant ir degalus sumažinti 40 procentų. 2023 m. Lietuva kėlė sau tikslą turėti bent 25 tūkstančius elektromobilių, tačiau realus rezultatas – maždaug ketvirtadaliu mažesnis.
„Jeigu žiūrėtume iki 2030 metų, tas kiekis elektromobilių turėtų siekti apie 260 tūkstančius. <...> Bėda yra, matyt, gyventojų perkamoji galia, elektromobilį nusipirkti šiai dienai yra brangiau nei vidaus degimo varikliu varomą automobilį“, – sako M. Macijauskas.
Kaltę permetė Susisiekimo ministerijai
Tai reiškia, kad iki 2030-ųjų Lietuviai reikia 15 kartų padidinti elektromobilių šalyje. Trūksta ne tik elektromobilių, bet ir infrastruktūros jiems. Pasak Valstybės kontrolės, 2023 m. Lietuvoje turėjo stovėti 9 tūkstančiais įkrovimo stotelių, o rezultatas beveik 4 kartus prastesnis.
„Mums labai gerai sekasi atliekų tvarkymo sektoriuje, mums labai gerai sekasi energetikoje, bet labai prastai sekasi transporto sektoriuje. Ir transporto sektorius yra 50 procentų padidinęs savo emisijas ir jos nestoja“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministras pirštu beda į savo kolegą susisiekimo ministrą.
„Susisiekimo ministerijoje yra milijardai pinigų tik klausimas, kodėl tas efektas nepasiekiamas. Gal mes tiesiam per daug kelių ir per mažai dviračių takų“, – sako S. Gentvilas.
„Tokie dideli pokyčiai neįvyksta per vieną dieną. <...> Mes puikiai žinome, kas vyko 2020, 2021 metais: COVID-19 ir karas Ukrainoje, ir sutrūkinėjusios grandinės, kas šiuo metu yra pasikeitę. Šiandieną kas mėnesį turime Lietuvoje apie 1000 naujų elektromobilių, infrastruktūra tikrai plečiasi, tas pokytis vyksta eksponentine progresija. Greitėja tas tempas“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Dar reikės palaukti
Automobilių rinkos ekspertų tokie Lietuvos rezultatai nestebina.
„Aš sakiau, kad taip bus, tai dabar žinau, kaip mano mama jautėsi. <...> Nesakyčiau, kad čia galbūt mes labai suklydome su skatinimais. Aš sakyčiau klaida buvo politiniame lygmenyje skalambijimas skaičių, kurie neturėjo nieko bendro su realybe nuo pat pirmos dienos“, – sako „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Pasak, L. Boguševičius, pilnai elektrifikuotas Lietuvos gatves šalies gyventojai galėtų išvysti tik po kelių dešimtmečių. Esą paramos elektromobilių įsigijimui nebūtina didinti, tačiau reikia tvarkyti infrastruktūrą.
„Daugiabučių, ypač senų miegamųjų rajonų gyventojams tikrai yra problema, ir kol kas nesu matęs nei vieno gero sprendimo, nei vieno gero siūlymo, patys esam pakritikavę tuos sprendimus, pasiūlę geresnių variantų, į juos nebuvo atsižvelgta, tai tiesiog laukiam, kol kažkas pasiūlys kažką apčiuopiamo“, – teigia L. Boguševičius.
Aplinkos ministras pasakoja, kad 2027-aisiais Lietuva turės atsiskaityti Europos Komisijai dėl taršos. Esą jau dabar aišku, kad normų pasiekti nepavyks, o bauda dėl jų viršijimo gali siekti ir 400 milijonų eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše:
