Kaip parodė tyrimas, 2022–2023 metais net 50 proc. šalies gyventojų įsigijo elektrinių transporto priemonių ir įrankių. Pusės tyrimo respondentų dalyvių motyvas įsigyti tokią įranga buvo jos patogumas naudoti bei prižiūrėti, o ketvirtadalis nauja technika pakeitė gendančią, sugedusią. Tik 28 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų namų ūkyje nesusidarė nebenaudojamos elektronikos atliekų ar atsargų
Kaip parodė tyrimas, 2022–2023 metais net 50 proc. šalies gyventojų įsigijo elektrinių transporto priemonių ir įrankių. Pusės tyrimo respondentų dalyvių motyvas įsigyti tokią įranga buvo jos patogumas naudoti bei prižiūrėti, o ketvirtadalis nauja technika pakeitė gendančią, sugedusią. Tik 28 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų namų ūkyje nesusidarė nebenaudojamos elektronikos atliekų ar atsargų. Tyrimą inicijavusi Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia dėmesį į augantį elektronikos vartojimą, kurį lydi didėjantys elektronikos atliekų srautai ir jų keliami iššūkiai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kovą su elektronikos atliekomis pralaimime
„Elektronikos prietaisai, elektronika pagrįsti judumo sprendimai mūsų gyvenime užima vis daugiau vietos. Būtų gerai, jei tai žymėtų vien pažangą, tačiau gyvenimą palengvinanti įranga jai skirta vieta dalijasi ir su elektronikos atliekomis. Neseniai Jungtinių Tautų ekspertai netgi pareiškė, kad pasaulis kovoje su elektronikos atliekomis pralaimi. Remiantis pasaulio ekspertų skaičiavimais, per 2023 metus globaliai susidarė 62 mln. tonų elektronikos atliekų, o iki 2030 m. šis srautas pasaulyje padidės trečdaliu“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Pasak jos, atsakomybe už elektronikos atliekų augimą ir jų perdirbimą turi dalintis visi – pradedant gamintojais ir priimančiais politinius sprendimus bei baigiant eiliniais vartotojais. Gamintojai turi rūpintis vartotojų teise į prietaisų taisymą, užtikrinti tvarumą, politikai privalėtų rasti balansą tarp skatinamųjų, kontroliuojančių ir ribojančiųjų sprendimų, gyventojai – stengtis taisyti ar perduoti prietaisus į antras rankas, prailginant elektronikos gyvavimo ciklą, galiausiai – naudotis elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūra.
„Lietuvoje turime puikų elektronikos ir baterijų ar akumuliatorių atliekų surinkimo tinklą, tai – svarbi grandis perduodant atliekas įgaliotiems perdirbėjams“, – primena L. Jurevičienė.
17 proc. gyventojų seną įrangą pasidėjo atsargai
Kaip parodė naujasis tyrimas, per porą pastarųjų metų 13 proc. apklausos dalyvių įsigijo elektrinę žoliapjovę, vejapjovę ar trimerį, 12 proc. – elektrinį pjūklą ar šakų kirptuvą, 12 proc. – kitus elektrinius sodo ar sodybos priežiūros įrankius. Elektrinį dviratį arba paspirtuką įsitaisė 9 proc., o elektromobilį – 4 proc. respondentų.
Net 49 proc. respondentų tai buvo daiktai, kuriuos lengviau naudoti, prižiūrėti, 26 proc. tai buvo įranga, pakeitusi seną, gendančią ar sugedusią, 25 proc. motyvavo tai, kad nauja įranga ar transporto priemonė mažiau teršia aplinką. Taip pat paaiškėjo, kad net ketvirtadaliui naujų prietaisų prireikė, nes pradėjo gyventi sodyboje, o 12 proc. pastebėjo pagerėjusią elektriniam transportui skirtą infrastruktūrą. Be to, 11 proc. motyvas įsigyti naujos įrangos buvo padidėjusios pajamos ar tai, kad atsirado laisvų pinigų, o 7 proc. džiaugėsi tapę elektros energijos gamintojais ir dėl to atpigusia elektra – 2022–2023 m. įsigijo saulės ar vėjo elektrinę arba jų parko dalį.
EPA atstovė atkreipia dėmesį, kad keletą metų iš eilės EPA inicijuojami tyrimai atskleidžia Lietuvos gyventojų polinkį kaupti įvairius nenaudojamus elektronikos prietaisus. Ir šįsyk paaiškėjo, kad net 17 proc. respondentų tokią nenaudojamą įrangą pasidėjo į sandėliuką ar spintą su motyvu „jei prireiktų“. Deja, galiausiai tokie daiktai tampa atliekomis, nors galėjo gyvuoti ilgiau, jei būtų parduoti ar padovanoti.
Atsakingai šalinti elektronikos atliekas – paprasta
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė pastebi, kad šalies gyventojai pamažu įpranta naudotis prekybos vietose, bibliotekose ar kitur esančiais specialiaisiais konteineriais smulkiosios elektronikos atliekoms, panaudotoms baterijoms ar akumuliatoriams, dujošvytėms lempoms. Pastarojo gyventojų elgsenos tyrimo metu paaiškėjo, kad 32 proc. nebereikalingą, nebenaudojamą techniką išmetė į tokius konteinerius, o 19 proc. pasinaudojo stambiosios elektronikos atliekų nemokamo išvežimo iš namų paslauga. 13 proc. pailgino nebereikalingos įrangos gyvavimo ciklą, ją parduodami, o 9 proc. – padovanodami.
Pasak L. Jurevičienės, turime viską, kad Lietuvoje kova su elektronikos atliekomis būtų laimėta. Ji primena, kad stambiosios elektronikos atliekos išvežamos iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis EPA svetainėje, čia galima rasti ir surinkimo vietų sąrašą.
EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Balandžio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.
