Mokslininkams nustačius, kad mobiliojo telefono spinduliuotė gali išprovokuoti ląstelių dalijimąsi, vėl kilo nuogąstavimų dėl mobiliojo ryšio keliamų pavojų, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Tyrėjai aptiko, kad mobiliojo telefono signalai vos per 5 minutes priverčia žmogaus ląsteles dalytis. Šis natūralus procesas vyksta audiniams augant ar atsinaujinant, tačiau ląstelių dalijimasis yra ir svarbiausia vėžio raidos priežastis, primena dienraštis.
Per ankstesnius mobiliųjų telefonų naudojimo saugumo tyrimus buvo daromos prieštaringos išvados. Vieni mokslininkai kėlė prielaidas, kad naudojimasis mobiliuoju ryšiu susijęs su auglių smegenyse atsiradimu, kiti neįžvelgdavo jokio pavojaus.
Rugsėjį galutines išvadas turėtų pateikti Saugaus mobiliųjų telekomunikacijų naudojimo programos vykdytojai, rašo „The Telegraph“. Ši programa D. Britanijoje buvo pradėta vykdyti prieš 6 metus, nuo to laiko šalies vyriausybė ir telekomunikacijų sektoriaus atstovai jai skyrė 8,4 mln. svarų sterlingų. Už šiuos pinigus turėjo būti atlikti 25 galimo mobiliojo ryšio poveikio žmonių sveikatai tyrimai.
Oficiali pozicija, kad mobilieji telefonai nekenksmingi, remiasi daugumos mokslininkų nuomone, jog elektromagnetinis tokių prietaisų spinduliavimas gali pakenkti ląstelėms ir audiniams išimtinai tik dėl jų įšilimo.
Tačiau naujas šios srities tyrimas, kurio rezultatai praėjusią savaitę buvo paskelbti žurnale „New Scientist“, patvirtina tų mokslininkų teiginius, kurie mano, kad telefonai gali sukelti pavojingus pakitimus ląstelėse nepriklausomai nuo temperatūros svyravimų, teigia „The Telegraph“.
Vėžį tyrinėjantis Weizmanno mokslo instituto Izraelyje profesorius Rony Segeris ir jo kolegos žmogaus ir žiurkės ląsteles veikė elektromagnetine spinduliuote. Jos dažnių diapazonas buvo analogiškas mobiliojo telefono spinduliuotei, tik signalų stiprumas buvo 10 kartų mažesnis. Vos po 5 minučių tyrėjai nustatė, kad ėmė gamintis neląstelinė reguliuojamoji kinazė (ERK1/2) – natūrali medžiaga, stimuliuojanti ląstelių dalijimąsi ir augimą.
Vėžys pradeda vystytis tais atvejais, kai organizmas nepajėgia sustabdyti nereikalingo ląstelių augimo ir dalijimosi netinkamose vietose, rašo „The Telegraph“. Profesorius R. Segeris dienraščiui sakė, kad tikrasis šio eksperimento atradimas – tai, kad ląstelės reaguoja į nešiluminį mobiliojo telefono spinduliavimą.
„Mes naudojome maždaug dešimt kartų silpnesnį signalą, nei skleidžia įprasti mobilieji telefonai. Visiškai akivaizdu, kad šie pakitimai buvo sukelti ne šiluminiu poveikiu“, – tvirtino jis.
D. Britanijoje galioja tarptautiniai elektromagnetinės spinduliuotės saugumo standartai. Sutinkamai su jais elektrinio lauko ar radijo signalo savitoji sugertis (SAR) negali būti didesnė, nei 2 vatai į kilogramą (W/kg). Beveik kiekvieno mobiliojo telefono savitoji sugertis neviršija 1 W/kg.
„Egzistuojantys saugumo standartai numato, kad pasekmių sveikatai naudojantis mobiliuoju ryšiu gali kilti tik tais atvejais, kai kūno audiniai stipriai įkaista“, – tvirtina lobistinės organizacijos „Powerwatch“, užsiimančios mobiliaisiais telefonais, antenomis ir elektros perdavimo linijomis, atstovas Grahamas Philipsas.
Profesoriaus R. Seferio teigimu šis tyrimas rodo, kad silpna mobiliųjų telefonų spinduliuotė gali sukelti biologinių pokyčių ląstelėse, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos sveikatai. „Tyrimus būtina tęsti. Bet kuriuo atveju reikalavimai, kurie remiasi išimtinai šilumos efektais, aiškiai yra pasenę“, – tvirtina jis.
Pasak dienraščio, kiti mokslininkai pažymi, kad ląstelių dalijimasis vyksta natūraliu būdu augant ar atsinaujinant audiniams, ir išankstinis tyrimas neįrodo jokio poveikio sveikatai. „Tai kelia nerimą žmonėms dėl to, kad ši medžiaga dažnai išsiskiria vystantis vėžiui“, – pastebi Babrahamo instituto D. Britanijoje biochemikas Simonas Cookas. Pasak jo, toks tyrimas iš tikrųjų yra įdomus, tačiau tyrėjai nustatė, kad minėtosios kinazės išskyrimas buvo labai fragmentiškas.
„Mes žinome, kad to nepakanka ląstelių dalijimuisi sukelti. Vėžinių susirgimų atveju šis procesas kur kas stipresnis, pastovesnis ir ilgesnis, be to, tai vis tiek tėra tik vienas iš pokyčių, kuris yra būtinas vėžiui susiformuoti“, – aiškina S. Cookas.
Dundee universiteto mokslininkas Simonas Arthuras dienraščiui sakė, kad ERK 1/2 gaminimąsi gali sąlygoti daugybė priežasčių, tarp jų – įvairūs aplinkos ir cheminių medžiagų poveikiai. „Šis tyrimas rodo, kaip ląstelės veikiamos kruopščiai kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis. Žmogaus organizme kiekvieną akimirką vyksta daugybė įvairiausių procesų. Todėl mes nežinome, ar gali radijo bangos sukelti tokį stiprų efektą“, – sakė jis.
Ginčai dėl poveikio sveikatai
2000 m. gegužė. Tėvų nerimą sukėlė D. Britanijos Nacionalinio radiologinės saugos komiteto (NRPB) vadovo W. Stewarto pareiškimas, kad nors ir nėra įrodyta, jog mobilieji telefonai keltų pavojų sveikatai, vis dėlto reikėtų stebėti, kad vaikai jais naudotųsi kaip galima mažiau.
2001 m. vasaris. Pradėta vykdyti Saugaus mobiliųjų telekomunikacijų naudojimo programa (MTHR), turinti užtikrinti, kad būtų atliekami tyrimai dėl galimos mobiliųjų telefonų ir mobiliojo ryšio antenų žalos žmonių sveikatai.
2001 m. gegužė. JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vaikų smegenys dėl mažesnio kaukolės dydžio sugeria 50 – 70 proc. daugiau mobiliojo telefono spinduliuotės, nei suaugusiųjų.
2004 m. spalis. Švedijos tyrėjai priėjo išvadą, kad žmonės, kurie mobiliuoju ryšiu naudojasi 10 metų, dvigubai dažniau suserga akustine neurinoma – klausos nervo augliu.
2005 m. sausis. Sveikatos apsaugos agentūros vadovas patarė britų tėvams neleisti, kad jaunesni nei 9 m. amžiaus vaikai naudotųsi mobiliaisiais telefonais. Pasak jo, tai gali kelti pavojų, nors jis ir neįrodytas.
2006 m. gruodis. Danijos mokslininkai, ištyrę smegenų augliais sergančius žmones, priėjo išvadą, kad aktyvus naudojimasis mobiliuoju ryšiu nedidina susirgimų pavojaus.
2007 m. sausis. Suomijoje atliktas pacientų su nervų sistemos augliais tyrimas neatskleidė ryšio su mobiliųjų telefonų naudojimu. Tačiau mokslininkai nustatė, kad tie, kurie mobiliuoju ryšiu naudojasi dažnai ir ilgai, turi 39 proc. didesnę tikimybę, kad auglys atsiras toje galvos pusėje, prie kurios glaudžiamas mobilusis telefonas.
2007 m. rugsėjis. Saugaus mobiliųjų telekomunikacijų naudojimo programos vykdytojai turi pateikti ataskaitą apie savo darbą ir anksčiau neskelbtus tyrimų rezultatus. Manoma, kad programos vadovas profesorius Lawrie Challis praneš, jog trumpalaikis naudojimasis mobiliaisiais telefonais nekelia pavojaus, tačiau paskelbs apie žmonių, naudojančių mobilųjį ryšį ilgiau nei 10 metų, plataus masto sveikatos tyrimų pradžią.