Į įvairius Europos universitetų aljansus įsilieję Lietuvos aukštosios mokyklos atliko toliaregišką sprendimą, tačiau, pasak švietimo ekspertų, norint ir toliau gerinti šalies švietimo sistemos kokybę, jiems privaloma nenutraukti bendradarbiavimo.
Į įvairius Europos universitetų aljansus įsilieję Lietuvos aukštosios mokyklos atliko toliaregišką sprendimą, tačiau, pasak švietimo ekspertų, norint ir toliau gerinti šalies švietimo sistemos kokybę, jiems privaloma nenutraukti bendradarbiavimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlyta Europos universitetų aljansų idėja šiandien yra paremta vizija ir tikslu kurti išskirtinę, tarptautiniu bendradarbiavimu paremtą erdvę studentams, akademinei bendruomenei ir visuomenei.
Šio tikslo siekiama identifikuojant tarptautinius strateginius partnerius ir susiburiant į aljansą, puoselėjant Europos identitetą ir vertybines nuostatas, stiprinant Europos universitetų konkurencingumą.
Kad tai gali pakelti ir Lietuvos švietimo kokybę, ir yra Europos švietimo ateitis, neabejoja ir mūsų šalies švietimo ekspertai.
Sustiprins tik bendradarbiavimas
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorės Laimos Taparauskienės, akivaizdu, kad minėtų tikslų siekimas, būnant kartu su stipriausiais Europos universitetais aljansuose, ne tik transformuoja nusistovėjusius studijų procesus, bet ir įgalina svarbius pokyčius šalies aukštosiose mokyklose.
„Pokyčius diktuoja aljansų strateginiai tikslai, kryptys ir/arba susitelkimas tam tikrose srityse. Tarptautiniame kontekste požiūris yra platesnis, o neretai – ir ambicingesnis bei reikalaujantis išeiti iš nacionalinių aukštojo mokslo reglamentavimo bei konteksto rėmų. Tai savaime universitetus verčia ieškoti sprendimų identifikuojamiems trikdžiams, vertinti kaip šie pokyčiai siejasi su Lietuvos aukštojo mokslo strategija“, – sako L. Taparauskienė.
Švietimo ekspertės teigimu, čia vienu svarbiausių dėmenų tampa bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokslo, verslo, socialinių dalininkų ir viešojo sektoriaus atstovų tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu.
„Kaip ypač svarbų procesą išskirčiau informacijos sklaidą ir mainus, kalbėjimą ir susikalbėjimą siekiant proveržio ar strateginių susitarimų. Kuo didesnis aljansų veiklos rezultatų matomumas – tuo geriau. Lietuvoje jau formuojasi tematinių renginių praktika, kuomet aljansuose veikiančios aukštosios mokyklos dalinasi savo patirtimi ir progresu, identifikuoja iššūkius, planuojant konkrečias veiklas bei paliečiant pačių aljansų iniciatyvos vystymą Europos Komisijos (EK) lygmeniu“, – pabrėžia ji.
Pasak direktorės, efektyvaus bendradarbiavimo prielaidos universitetams yra pasitikėjimas, bendrų vertybių puoselėjimas, sutampantys tikslų vektoriai, siekis būti stipresniems ir konkurencingesniems.
Suteikė naują energiją
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorės Kristinos Ukvalbergienės, Lietuvos aukštųjų mokyklų dalyvavimas aljansų veiklose, davė akivaizdų teigiamą impulsą tiek institucijų veikloje, tiek nacionaliniu lygmeniu.
„Europos universitetų aljansai turi transformacinį potencialą aukštojo mokslo erdvei, poveikį inovacijų ekosistemai ir bendradarbiavimo gyliui tarp institucijų bei socialinių partnerių. Vertinant Europos universitetų aljansų rezultatus matoma, kad didesnė nauda sukuriama mažesnėms aukštojo mokslo institucijoms ir augančioms šalims, todėl Lietuvai tai unikali galimybė, siekiant pokyčio aukštajame moksle“, – teigia K. Ukvalbergienė.
KTU Studijų prorektorės teigimu, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, dalyvaujančios Europos universitetų aljansuose, aktyviai prisideda prie aukštojo mokslo sistemos tobulinimo.
Tarp svarbiausių darbų – įvairios jungtinės aljansų studijų ir mokslo valdymo struktūros, testuojamos naujos mobilumo formos, inovatyvūs studijų metodai, kartu su partneriais kuriamos mikrokredencialų ekosistemos, lankstūs mokymosi keliai, naujos bendradarbiavimo platformos ir jungtinės inovacijų ekosistemos.
Jai pritaria ir buvęs ŠMSM ministro patarėjas švietimo klausimais, švietimo ekspertas Andrius Zalitis, kuris pabrėžia, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios įsitraukusios į aljansus, jau nestokoja aktyvumo ir plataus požiūrio.
„Tai yra akivaizdu, nes aukštosios mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje ir lig šiol formuoja ne tik bendrus prioritetus nacionalinei teisėkūrai, bet ir sėkmingai įsitraukė į pačią iniciatyvą – naujų priemonių pilotavimą. Tai, kad esame sąlyginai nedidelė valstybė ir galime greičiau reaguoti į naujas aktualijas ir diegti reikiamus pokyčius – taip pat yra vertingas privalumas“, – sako jis.
Jo teigimu, šis aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas sukūrė iki šiol neegzistavusią aktyvią diskusijų platformą, kurioje vystomos drąsios idėjos.
„Aljansai veikia unikaliomis sąlygomis – jų forma ir esmė įpareigoja aukštąsias mokyklas keistis turima patirtimi, eksperimentuoti ir vystyti naujas iniciatyvas beveik kiekvienoje aukštojo mokslo srityje, o padidėjęs EK aktyvumas katalizuoja tokią orientaciją į inovacijas. Tai, kad Lietuvoje turime aukštųjų mokyklų, sėkmingai veikiančių aljansuose, yra stiprybė. Stebint studijų srities iniciatyvas, susijusias su studijų lankstumu, tarptautiškumu, dėstymo inovacijomis ir kitomis temomis – akivaizdu, kad turime naujos energijos ir naujo turinio”, – pabrėžia A. Zalitis.
Jis neabejoja, kad visa tai kuria naudą studentams, mat jiems atsiveria naujos galimybės ir patirtys, be to – stiprinama studijų kokybė.
Almantas Šerpatauskas, Studijų kokybės vertinimo centro direktorius (SKVC), kalbėdamas apie į Europos universitetų aljansus įsiliejusius Lietuvos universitetus taip pat pabrėžia, kad tai gali padėti pakelti studijų kokybę.
„Aljanse dalyvaujančios aukštosios mokyklos turi didelį įsipareigojimą savo partneriams, todėl tai turėtų skatinti siekti pademonstruoti aukštesnius rezultatus. Tai taip pat sudaro galimybes panaudoti skirtingą partnerių patirtį ją perimant arba bendromis jėgomis kuriant ir diegiant inovacijas studijų srityje, kurios padeda gerinti ir studijų kokybę“, – neabejoja A. Šerpatauskas.
Jo teigimu, aljansuose dalyvaujančios aukštosios mokyklos turėtų būti labiau patrauklios ne tik talentingiems studentams, bet ir dėstytojams, mokslininkams.
Formuos Europos švietimo ateitį
Kalbėdamas apie tolesnę Lietuvos švietimo ateitį, A. Zalitis sako, kad lūkesčiai visai švietimo sistemai prisidėti prie demografinių tendencijų neigiamų pasekmių kompensavimo artimiausiu metu turėtų reikšmingai augti.
„Aukštojo mokslo sektoriui reikės stiprinti savo vaidmenį dirbant su asmenimis, kurie jau turi įgytą kvalifikaciją ir nori keisti savo karjeros kryptį ar atsinaujinti žinias – dėl to reikės pergalvoti tiek dabartinį studijų procesą, kad jis taptų prieinamu įvairesnėms asmenų grupėms, tiek bendrą aukštųjų mokyklų studijų veiklų spektrą“, – sako švietimo ekspertas.
Pasak jo, tai palies studijų lankstumo sritį – dėstymo metodus, programų sandarą, požiūrį į nuotolines studijas.
„Manau, kad būtent čia bus daugumos pokyčių ašis, aplink kurią suksis aktualijos ir numatomi veiksmai“, – sako A. Zalitis.
Pasak eksperto, šiuo metu bene svarbiausias ŠMSM darbas – rasti bendras pozicijas dėl tolesnių Europos Komisijos (EK) veiksmų, susijusių su Europos švietimo erdvės plėtra.
„Tokių sprendimų kryptį galimybę formuoti turės ir ŠMSM, ir aukštosios mokyklos įsitraukusios į aljansų veiką, o užtikrinti palankias ir stabilias sąlygas bus lengviau, jei turėsime derančias pozicijas“, – pabrėžia A. Zalitis.
Jo teigimu, jau dabar akivaizdu, kad dabartinės švietimo aktualijos – tokios, kaip bendras Europos universitetų mokslo laipsnis – pirmieji ryškūs pavyzdžiai, kurie rodo, kad aljansų iniciatyva bus tiek pagrindas, tiek testavimo zona tolimesnėms iniciatyvoms, kuriomis bus formuojama Europos švietimo erdvė ir ateitis.
