Kvantinės technologijos gali skambėti kaip labai sudėtingas ir toli nuo mūsų esantis dalykas. Tačiau šios technologijos jau kuria pokyčius mūsų gyvenimuose. Kvantiniai kompiuteriai gali pakeisti dabartinius šifravimo standartus, saugančius mūsų slaptažodžius. Kvantinės technologijos gali pasitarnauti ir vaistų kūrime. Ši sritis plėtojama ir mūsų šalyje.
Kvantinės technologijos gali skambėti kaip labai sudėtingas ir toli nuo mūsų esantis dalykas. Tačiau šios technologijos jau kuria pokyčius mūsų gyvenimuose. Kvantiniai kompiuteriai gali pakeisti dabartinius šifravimo standartus, saugančius mūsų slaptažodžius ar banko duomenis, kas reiškia, jog mums reikės naujų būdų jiems apsaugoti. Kvantinės technologijos gali pasitarnauti ir vaistų kūrime – padėdamos geriau suprasti, kaip cheminės medžiagos veikia mūsų organizmą. Tai tik kelios sritys, kurios ateityje bus vis labiau ir labiau veikiamos kvantinių technologijų vystymosi. Ši sritis plėtojama ir mūsų šalyje.
Tarptautiniame renginyje – sidabro medaliai lietuviams
MIF komanda. PSNC „Future Labs“ nuotr.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) komanda, sudaryta iš studentų Gabrieliaus Keibo ir Pijaus Petkevičiaus bei jaunojo mokslininko dr. Marco Marcozzi, Poznanės superkompiuterių ir tinklų centro (PSNC) renginyje „QL Future Health & Safety Hackathon“, techninių realizacijų kategorijoje užėmė antrąją vietą. Hakatonas sulaukė 60 dalyvių iš skirtingų šalių, kurie buvo suskirstyti į 17 komandų. Renginys iš dalyvaujančiųjų pareikalavo net 24 valandų darbo su vienu iš 5 pasirinktų iššūkių. „QL Future Health & Safety Hackathon“ buvo surengtas ypatinga – Pasaulinės kvantinės dienos proga. Dalyviai galėjo pasidžiaugti ir išskirtine patirtimi – jiems buvo suteikta unikali galimybė išbandyti pirmąjį Lenkijoje kvantinį kompiuterį, esantį PSNC.
Renginyje buvo sugeneruota daug įdomių idėjų, o komandų pastangos įvertintos apdovanojimais dviejose: koncepcijos ir techninių realizacijų kategorijose. Sidabro medaliais pastarojoje pasipuošė VU QUANTUM TEAM 2024, pasirinkę iššūkį susijusį su genomo sekos nustatymu. VU MIF mokslo prodekanas ir kvantinių technologijų asociacijos viceprezidentas prof. dr. Remigijus Paulavičius sako, kad fakulteto komandos sėkmė atspindi ne tik jų talentą ir atsidavimą, bet ir Vilniaus universiteto ir jo padalinių įtakingumą: „Kaip vienas iš Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos steigėjų, VU yra įsipareigojęs skatinti aukštos kokybės studijas ir rengti kvalifikuotus specialistus šioje srityje. Laimėjimas hakatone liudija, kad mūsų fakultete gaunamas išsilavinimas ir žinios yra modernūs, kokybiški ir įgalinantys siekti puikių rezultatų, net sprendžiant realius iššūkius tokiose naujose srityse, kaip kvantiniai skaičiavimai“.
Vystyti kvantines technologijas būtina ir Lietuvoje
MIF asociatyvi. Justino Auškelio nuotr.
Kvantiniai kompiuteriai dėl savo ypatybių geba vienu metu atlikti daugybę skaičiavimų ir dėl to yra daug pranašesni už įprastus. Koks kvantinių kompiuterių veikimo principas? Paprasti kompiuteriai naudoja bitus – nulius ir vienetus, kad atliktų skaičiavimus, o kvantiniai – kvantinius bitus arba kvantinius būsenų elementus. Jie vienu metu gali būti ir nulis, ir vienetas, ir tarpinis dalykas, vadinamas superpozicija. Dėl to kvantiniai kompiuteriai daug greičiau gali išspręsti tam tikras problemas pavyzdžiui, sudėtingus uždavinius apie chemines medžiagas ar atlikti duomenų šifravimą.
R. Paulavičius pastebi, kad kvantinių technologijų plėtra greitai įgauna pagreitį, o jų svarba ateityje tiks augs. „Svarbu, kad Lietuva jau dabar pradėtų ruoštis, mokytųsi ir aktyviai plėtotų kompetencijas šioje srityje. Kuo anksčiau pajudėsime į šį sparčiai augantį lauką, tuo konkurencingesni ir geriau pasirengę būsime įvairioms galimybėms bei iššūkiams, kurie mums atsiras jau netolimoje ateityje“, – sako mokslininkas.
