Norvegijos vyriausybei planuojant drausti registruotis ir naudotis socialiniais tinklais tam tikro amžiaus vaikams, Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta, kad ir mūsų šalyje ši problema opi – naudotis socialiniais tinklais pradeda vis jaunesni vaikai, dėl to kyla nemažai grėsmių.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Facebook“, „Tik Tok“ ar „Snapchat“ socialiniais tinklais galima naudotis tik nuo 13 metų, tačiau realybė kitokia – į socialinių tinklų gyvenimą dažnai įsilieja ir gerokai jaunesni vaikai, nurodę melagingą gimimo datą.
„Jau pirmokai arba antrokai pasisako turintys socialinių tinklų paskyras. Mes informuojame mokytojus ir vaikus sakydami, kad jūs tai darote neteisėtai, tačiau vaikus labai traukia toks turinys. Jie deda pastangas, bando apeiti draudimus“, – pažymi Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.
Kartais paskyras vaikams sukuria ir tėvai. Tačiau virtualioje erdvėje, pasak ekspertų, yra ne tik draugai, bet ir grėsmės.
„Būna visokie nesantaikos klausimai, patyčių ir visi kiti dalykai, įrašų dėjimas, nuotraukų naudojimas. Taip pat ir seksualinio pobūdžio nusikaltimai“, – vardija Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
„Didžiąją liūto dalį tuose pranešimuose apie potencialiai blogą turinį sudaro vaikų seksualinio pobūdžio žinutės, informacija apie tokį blogą turinį internete. Ir tai yra pusė mūsų visų gaunamų pranešimų“, – teigia Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė.
Norvegija su šia problema jau planuoja kovoti.
„Būtų draudžiama iki tam tikro amžiaus vaikams jungtis prie socialinių tinklų. Norint tai padaryti, vyresni paaugliai turės kažkaip save identifikuoti“, – aiškina LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.
Tokia idėja kilo išsiaiškinus, kad Norvegijoje pusė 9-mečių naudojasi socialiniais tinklais, taip pat per pastarąjį dešimtmetį pablogėjo vaikų psichinė sveikata.
Ar griežtų priemonių reikia ir Lietuvoje, vienos nuomonės nėra.
„Ar to reikia? Taip. Manau, būtų gera priemonė. Ar mūsų ekspertai žino techninius sprendimus, kuriuose būtų paprasta įgyvendinti? Greituoju būdu tokių techninių sprendimų nematome, bet, manau, diskusijoje gimsta tiesa“, – tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narė K. Mikoliūnienė.
Moksleivių sąjunga sako, kad socialinis tinklas socialiniam tinklui nelygus.
„[socialiniai tinklai] Yra visiškas gyvenimo įrankis. Pradėkime nuo tų pačių chat‘ų [liet. – susirašinėjimų]. Mes darbe naudojam chat'ą, kad paprasčiau būtų komunikuoti. Tas pats galioja ir dabartiniams paaugliams, pradedant nuo tokių praktinių kaip mokyklai dalykų iki paprasčiausio bendravimo su savo draugais. Ar mes pereisim tada, kad pradinukai ir progimnazistai žinutėmis grįžta susirašinėt?“ – svarsto Moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės manymu, labiausiai vaikų saugumu internete rūpintis ir apie grėsmes kalbėti turėtų tėvai.
„A jis žino kas yra jo draugai? Ar tikrai jis juos pažįsta kaip žmones, fizinius žmones? Ar tai yra visiškai neaišku kas?“ – klausia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Tėvų atstovas sako, kad ir mokykloms derėtų perimti dalį atsakomybės.
„Pavyzdžiui, Italijoje yra trys Wi-Fi tinklai mokykloje. Vienas vaikams skirtas, kitas – mokytojams, o trečias – svečiams. Tai reiškia, kad kiekvienas tinklas turi savo vartotojus, teises ir saugumo nurodymus. Šiuo atveju pas mus nieko nėra“, – dėmesį atkreipia Tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas.
2023-iaisiais internetu naudojosi 89 proc. 16–74 metų amžiaus lietuvių. Tikslios statistikos apie vaikus nėra.