Šiais laikais turbūt nedaug atsirastų vaikų, kurie, paklausti, kuo norėtų būti užaugę, atsakytų – „mokslininku“. Tačiau būtent mokslininkai, vedami beveik vaikiško smalsumo, ieško (ir randa!) atsakymus į mums visiems rūpimus klausimus bei kuria pasaulio ateitį. Ką reikėtų padaryti, kad mokslininkų mūsų šalyje būtų daugiau? Šiais laikais turbūt nedaug atsirastų vaikų, kurie, paklausti, kuo norėtų būti užaugę, atsakytų – „mokslininku“. Tačiau būtent mokslininkai, vedami beveik vaikiško smalsumo, ieško (ir randa!) atsakymus į mums visiems rūpimus klausimus bei kuria pasaulio ateitį. Ką reikėtų padaryti, kad mokslininkų mūsų šalyje būtų daugiau?
Atsakyti į šį klausimą ir pažvelgti į darbo bei mokslo ateitį bus galima jau kovo 28–29 d. Vilniuje vyksiančioje LITEXPO parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“.
Potencialūs mokslininkai prarandami dar mokykloje
 Asociatyvi DI sugenertuota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Nors ateities numatyti negali niekas, neverta abejoti, kad mokslininkai visuomet buvo ir bus tarp tų, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę. Juk būtent jie yra atsakingi už didžiąją dalį žmonijos atradimų, išradimų ir progreso. Nepaisant to, akademinį kelią – bent jau Lietuvoje – renkasi palyginti nedaug žmonių. Ar tai lemia šio kelio sunkumas? Baimė? Finansinis faktorius? Ar tiesiog elementarus informacijos ir supratimo trūkumas?
Parodoje apie universitetų viziją 2050 m. diskutuosianti Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė, dr. Urtė Neniškytė, neabejoja, kad dalis mokslo talentų prarandama jau mokykloje. „Nepavykus gamtos mokslais sudominti vaiko, suaugusiam žmogui perprasti ir įsisavinti šias sritis yra žymiai sudėtingiau“, – sako ji.
U. Neniškytei antrina ir skaitmeninės ugdymo karjerai platformos „Spotiself“ karjeros konsultantė, edukologė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos steigėja ir narė Daiva Šilienė, pabrėždama, kad būtina atkreipti dėmesį ne vien į vaiko akademinius pasiekimus, bet ir į jo asmenybę.
„Mes dažnai negirdime ar nenorime girdėti to, ką mums sako mokiniai, kokie yra jų poreikiai. Jei švietimo sistema ir toliau teiks pirmenybę egzaminams ir pasiekimų tikrinimams, užuot akcentavusi vaikų sudominimą, įtraukimą ir asmenybės stiprinimą, ši situacija nepasikeis“, – akcentavo D. Šilienė, parodoje su kolege vesianti paskaitą mokytojams.
Problema, kad su mokiniais nesikalbama jiems suprantama kalba, išlieka ir vyresnėse klasėse. „Dažnai vaikas ar paauglys įsivaizduoja, kad mokslininkas – tai solidaus amžiaus žmogus, daugybę metų skyręs mokymuisi. Mokinio vaizduotėje akademikas dažnai rimtas, sunkiai sukalbamas, nesišypsantis. Jaunimas nesupranta mokslininko vertės ir ką apskritai veikia mokslo žmonės. Paneikime šiuos mitus, tuomet pavyks ir sudominti“, – neabejoja D. Šilienė.
Įvaizdžio aspektą pabrėžia ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros STEAM ugdymo skyriaus vedėja Ieva Šablevičiūtė-Visockienė.
„Teigiamas mokslininkų vaizdavimas žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje gali padėti skatinti jaunimo susidomėjimą mokslo sritimi ir keisti suvokimą apie šią profesiją, padaryti ją žmogiškesnę ir įkvepiančią, mažinti klaidingus stereotipus, kad mokslininkas – tik laboratorijoje užsidaręs ekscentrikas“, – konstatuoja pašnekovė.
Uždarbio ir sąlygų klausimas
Stereotipai, žinoma, nėra vienintelės mokslininkų ar norinčių jais tapti kliūtys. Dr. U. Neniškytė vardija svarbiausias sąlygas, kad tokių kliūčių būtų kuo mažiau: aukšto lygio studijos, ankstyvas studentų įtraukimas į mokslinius tyrimus, patrauklios tiek finansinės, tiek laboratorinės sąlygos.
Kalbėdama apie pastarąsias, mokslininkė išskiria VU Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystę Lietuvoje.
„Šis bendradarbiavimas ne tik padidino mūsų matomumą pasaulyje, bet ir pritraukė į Lietuvą daugybę tyrėjų, turinčių tarptautinės patirties, – tokių, kurie anksčiau nematė Lietuvos kaip savo karjeros krypties“, – džiaugiasi garsi Lietuvos mokslininkė.
Finansinis aspektas taip pat labai svarbus – ir ne vien mokslininkų atlyginimų prasme. „Lėšos reikalingos ir medžiagoms, ir prietaisams, ir prieigai prie informacijos duomenų bazėse, ir lauko tyrimų komandiruotėms“, – vardija dr. U. Neniškytė.
Kalbėdama apie atlyginimus, ji atkreipia dėmesį į visame pasaulyje jau seniai įprastą, o Lietuvoje dar nedažną praktiką: „Mokslininkų atlyginimai paprastai yra indeksuojami – susiejami su infliacija ar vidutiniu šalies atlyginimu. Taip siunčiama žinia, kad valstybė šią sritį laiko prioritetine. Tai, kad mes neturime tokios sistemos, stebina čia atvykstančius kolegas iš užsienio“, – pripažįsta dr. U. Neniškytė.
Ne taip jau viskas ir blogai
Nepaisant įvairių nesklandumų, mokslas ir mokslininko karjera Lietuvoje įgauna vis didesnį prestižą ir vis didesnį pagreitį. Pagrindinė to priežastis, be abejo, yra realūs sėkmės pavyzdžiai.
Nuo antropologės, gamtosaugininkės ir žymiausios orangutanų tyrinėtojos pasaulyje Birutės Galdikas iki mūsų tautiečių, besistažuojančių NASA centre ar dirbančių Silicio slėnio įmonėse; nuo biochemiko Virginijaus Šikšnio, su savo genų redagavimo technologija sukėlusio kalbų apie galimą Nobelio premiją chemijos srityje, iki moksleivių, 2023 m. pasaulio matematikos olimpiadoje laimėjusių sidabro ir bronzos medalius; nuo chemiko, pasaulinio garso bendrovės „Fermentas“ įkūrėjo ir MO muziejaus Vilniuje finansuotojo Viktoro Butkaus iki moksleivių rinktinės „Lituanica X“, 2022 m. Šveicarijoje pranokusios visus varžovus pasaulio robotikos olimpiadoje.
Pasak švietimo specialistų, visus šiuos žmones vienija mažų mažiausiai viena bendra savybė – smalsumas.
„Mokslas reikalauja smalsumo, kūrybiškumo ir pasiryžimo ieškoti atsakymų į sudėtingus klausimus. Todėl svarbu ne tik domėtis mokslu, bet ir aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje – tai gali būti moksliniai projektai, praktikos, seminarai ir konkursai. Visa tai padės suvokti, ar mokslininko darbas atitinka asmenines aistras ir sugebėjimus“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros STEAM ugdymo skyriaus vedėja I. Šablevičiūtė-Visockienė.
Jai pritaria ir „Spotiself“ atstovė D. Šilienė, kurios teigimu, mokslas – tai kūryba ir inovacijos, niekada nesustojantis procesas.
„Jeigu nori būti mokslininku, vadinasi, nori kažką išmokti, kažką sukurti, palikti po savęs, būti naudingas visuomenei ir pasauliui. Svarbiausia, domėtis. Nesėdėti ir nelaukti, o imti ir daryti“, – pabrėžia karjeros planavimo specialistė.
Tiems, kurie ima ir daro, – kovo 28–29 dienomis bus puiki proga patenkinti savo smalsumą, susijusį su mokslo karjeros galimybėmis, profesijos pasirinkimu, asmeninio potencialo realizavimu ir visos žmonijos ateities vizija, apsilankius parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“. Joje bus kalbama apie mokslininkų karjeros perspektyvas ir įteikti apdovanojimai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso Nacionalinio etapo laureatams, kurie atstovaus Lietuvai europiniame jaunųjų mokslininkų konkurse.
Be to, parodoje bus ieškoma atsakymų į tokius klausimus kaip: kokią vietą mūsų visuomenėje užims dirbtinis intelektas? Kokią vietą dirbtinio intelekto pasaulyje užimsime mes? Kokios bus paklausiausios profesijos, geidžiamiausios savybės ir didžiausią pridėtinę vertę kuriantys įgūdžiai netolimoje ateityje?
