Žinomų interneto vaikų paskyros tuštėja: ko turėtų bijoti atžalų turinį viešai vis dar skelbiantys tėvai?

Lietuvoje prasidėjus diskusijoms ar nereikėtų drausti tėvams dalintis vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete, pasaulyje savo vaikų turiniu socialiniuose tinkluose su didžiulėmis auditorijomis aktyviai dalinęsi tėvai tam „spaudžia stabdžius“. Buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai kone kiekvieną savo atžalų veiksmą dar prieš porą metų viešai skelbę globėjai šiemet pašalino visus įrašus ir nusprendė nebetęsti šios veiklos. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centras paaiškina, kas privertė tėvus susimąstyti ir kaip ankstyvas „gimimas“ socialinėje erdvėje gali atsiliepti tolesniam mažylio gyvenimui.

Asociatyvi „Adobe Stock“ nuotr.

Mokslininkai nustatė, jog Europoje apie 70 proc., o JAV – net beveik 80 proc. tėvų šiais laikais virtualioje erdvėje dalinasi dideliu su kiekiu su jų vaikais susijusio turinio. Pastaraisiais metais dalinimasis tėvystės momentais socialinėse medijose tapo toks įprastas, kad į anglų kalbos žodyną netgi buvo įtrauktas šį fenomeną apibūdinantis „Sharenting“ terminas.

„Pasaulyje suaugo pirmoji karta, kurios vaikystę virtualioje erdvėje stebėjo ne patys artimiausi, o kai kuriais atvejais – ir visai svetimi asmenys. Deja, dėl to ji visiškai nesidžiaugia. Netgi priešingai – kažkada „mažaisiais nuomonės formuotojais“ buvę žmonės kratosi jų tėvų sukurto virtualaus „pėdsako“. Tad galima tik pasidžiaugti, kad visuomenėje pamažu plinta suvokimas, jog kiekviena vaiko nuotrauka ar vaizdo įrašas į jį gali atkreipti į piktavalių dėmesį, o po eilės metų pasireikšti ir kaip neigiamai gyvenimą veikianti vaikystės trauma“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Vaikystė socialiniuose tinkluose – ir pinigų šaltinis

Pasak I. Bimbirytės-Yun tarp vidutinio, tik retkarčiais atžalos turiniu su savo aplinka pasidalinančio globėjo bei visaverčio „mažojo nuomonės formuotojo“ vadybininko yra labai plona riba. Daugelis gerai socialinėse medijose žinomų vaikų tėvų pačioje pradžioje neturėjo tikslo išgarsinti savo mažylių ir į tai pasuko atsitiktinai, netikėtai išpopuliarėjus vienam ar kitam įrašui.

„Kai paskelbus nuotaikingą vaiko vaizdo klipą tėvo ar mamos paskyros sekėjų skaičius paauga nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, tai suveikia kaip motyvacija įrašais dalintis dažniau. Tokiu atveju, net jei sąmoningai neturime tikslo mažojo paversti garsenybe, mintyse nejučiomis pradedame galvoti, kaip į vieną ar kitą turinį apie vaiką sureaguotų mus socialinėje erdvėje stebintys žmonės, ir jį bandome kurti dirbtinai, o ne spontaniškai, kaip anksčiau“, – aiškina pašnekovė.

Kitame etape, peržengus tam tikrą sekėjų ribą, tėvų sukurta auditorija susidomi įvairūs prekių ženklai, kurių produktus vaikas verčiamas reklamuoti. Kai kurie „Cosmopolitan“ kalbinti tėvystės tinklaraštininkai atskleidė iš to per metus uždirbantys šešiaženkles sumas ir šią veiklą pavertę pagrindiniu šeimos pragyvenimo šaltiniu. Nors dalis jų iš reklamos uždirbtas lėšas atsakingai taupo ir planuoja investuoti į geresnį vaiko išsilavinimą, dabartiniai mažylio interesai lieka pakraštyje.

Nuo seksualinės prievartos iki nenusikratomo virtualaus bagažo

Aktyvus vaikų gyvenimas socialiniuose tinkluose, nepaisant daugybės teigiamų sekėjų reakcijų, beveik visada turi juodąją pusę. Internete plačiai nuskambėjo atvejis, kai mama vertė savo sūnų daugiau verkti dėl savo augintinio mirties tam, kad šis vaizdo įrašas susilauktų daugiau peržiūrų. Tuo metu garsi „YouTube“ tėvystės tinklaraštininkų Ruby Franke ir Jodi Hildebrandt pora buvo nuteista 30 metų nelaisvės už savo vaikų auklėjimą ekstremaliais metodais, tokiais kaip marinimu badu ir kūno žalojimu.

Dar kraupesnių detalių atskleidė „The New York Times“ atliktas tyrimas, kuriame paaiškėjo, kad savo paauglių dukrų „Instagram“ paskyras administruojančios mamos neretai sutikdavo už pinigus pedofilams atsiųsti atviresnių jų nuotraukų ar parduoti jų dėvėtus drabužius. Net jei tėvai tokiais pasiūlymais nesusigundo, aktyvus dalinimasis vaiko atvaizdu didina riziką, kad atžalą pradės persekioti išnaudotojai, kuriems viešai paskelbtos nuotraukos neretai pasufleruoja ir mažylio lankomą mokyklą, ir gyvenamosios vietos adresą.

„Visgi net jei eliminuosime „Sharenting“ elgesio vaikui keliamas fizines grėsmes, niekur nedingsta su tuo susijusi psichologinė našta. Kai jaunuoliui prieš kamerą liepiama piešti, kai jis nori dūkti lauke, arba dėl peržiūrų lipti į tą atrakcioną, kurio mažasis paniškai bijo, besivystanti asmenybė „pameta“ savo tapatybę ir pradeda jausti nuolatinį nerimą dėl tėvų užgaidų. Dar blogiau, jog šis gėdingas be vaiko sutikimo keliamas turinys niekur nedingsta, ir jau pasiekus pilnametystę gali būti surastas tiek būsimo darbdavio, tiek draugų“, – prideda „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovė.

Dėl „persidalinimo“ jos nuotraukomis ir tokiomis jautriomis vaikystės akimirkomis, kaip pirmųjų mėnesinių pradžia, iki šiol kenčianti 25 m. amžiaus Cam Barret dėl nemalonaus tėvų palikto jos virtualaus „pėdsako“ netgi buvo priversta pasikeisti vardą. Norėdama nuo to apsaugoti kitus savo likimo brolius ir seseris, Cam smarkiai kovoja, kad būtų priimti „mažųjų nuomonės formuotojų“ interesus ginantys įstatymai.

Kaip vaiko turiniu dalintis „nepersidalinant“?

Atėjęs suvokimas apie pavojų pakenkti tolimesniam vaiko gyvenimui dalį medijose itin aktyviai besireiškiančių tėvų jau paskatino visiškai ištrinti vaikus iš socialinių tinklų. Kita vertus, artimiesiems rodomos nuotraukos iš rugsėjo 1-osios ar kalėdinio pasirodymo darželyje yra dešimtmečius gyvuojanti tradicija, kas gerai iliustruoja, jog visiškas mažylio „atjungimas“ nuo interneto ne visada būtinas.

Vaikų saugumo internete ekspertė įsitikinusi, kad dalintis tėvystės džiaugsmais galima nekertant raudonų linijų ir pateikia keturis patarimus, kaip netyčia nenuslysti į pavojingąjį „Sharenting“ elgesį.

1. Nusistatykite privatumo ribas. Aiškiai sau apsibrėžę, kokiu vaiko turiniu dalinsitės ir kokį pasiliksite savo akims, galėsite atsispirti pagundai net tada, kai intymia jo akimirka labai knietės nustebinti savo auditoriją. Dar geriau – leidimo atsiklausti paties vaiko, jei jis jau geba savarankiškai priimti sprendimus.
2. Patikrinkite privatumo nustatymus. Reguliariai tikrinkite, kas turi prieigą prie įrašų apie jūsų vaiką, ir išjunkite galimybę juos matyti visiems socialinio tinklo vartotojams.
3. Objektyviai vertinkite savo įkėlimų dažnumą. Pasistenkite išlaikyti balansą tarp svarbių momentų pasidalinimo ir pagarbos vaiko interesams. Esant norui dalintis kasdienėmis vaiko akimirkomis su šeima ar kitais artimais žmonėmis, apsvarstykite tai daryti privačioje susirašinėjimo grupėje.
4. Žinokite, ką darote. Supraskite įrašų socialinėje erdvėje mažyliui keliamas grėsmes ir domėkitės naujausiomis saugumo virtualioje erdvėje tendencijomis.