Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų prioritetinį sąrašą.
„Siekdami per itin trumpą laiką atnaujinti kuo daugiau sostinės gatvių, tai darome kokybiškai, kad į tas pačias vietas netektų grįžti po metų ar dvejų. Objektyvūs, duomenimis grįsti sprendimai dėl gatvių remonto leidžia efektyviau planuoti ištisinio gatvių asfaltavimo darbus bei sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skirtų lėšų“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Per 2023 m. Vilniaus mieste naujai paklota 105,6 km ištisinio asfalto, iš viso darbams išleista 64 mln. eurų. Remiantis skenavimo metu gauta informacija, darbai bus tęsiami ir šiemet.
„Gauti skenavimo duomenys parodo besiformuojančius gatvių defektus, leidžia prioretizuoti, ką reikia tvarkyti artimiausiu metu. Turint šiuos duomenis, galima gerokai iš anksto planuoti visų sostinėje dirbančių kelininkų įmonių darbą ir efektyviau išnaudoti šiltojo sezono galimybes“, – sako „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.
Gatvių dangos skenavimo darbus inicijuoja savivaldybės valdoma įmonė įmonė UAB „Grinda“, skenavimo ir duomenų apdorojimo darbai vykdomi bendradarbiaujant su „ID Vilnius“ ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Nuskenuota beveik 1,2 tūkst. gatvių kilometrų
Praėjusiais metais lazerinio skenavimo metu nuskaityta 1167,1 km gatvių arba 2098 km gatvių eismo juostų. Vienu metu lazeris fiksuoja 4 m pločio eismo juostą.
Specializuota įranga leidžia automatiškai nustatyti ir įvertinti gatvių dangos trūkumus, pavyzdžiui, duobes, plyšius, provėžas, įdubusius šulinių dangčius ir kitas pažaidas, gatvės trūkumus bei parametrus. 2023 m. pirmąkart atskirai vertinta ir gatvių struktūros bei saugumo būklė.
„Sukūrėme automatizuotą dangų būklės vertinimo sistemą, kuri yra išskirtinė tarptautiniu mastu. Joje visi skenavimo duomenys lokalizuojami realioje erdvėje ir apdorojami naudojant geografines informacines sistemas. Mums pavyko tiksliai lokalizuoti kiekvieną duobę, lopą ar plyšį, kas vėliau leidžia duomenis perdengti tarpusavyje ar integruoti gautą informaciją su kitais duomenų šaltiniais“, – sako „ID Vilnius“ Produktų vystymo skyriaus vadovas Donatas Gudelis.
Atlikto lazerinio skenavimo duomenimis, Vilniuje yra 120 km prastos būklės gatvių ir 44 km labai prastos (avarinės) būklės gatvių.
Sostinės gatvių techninė būklė yra vertinama trimis pjūviais: komforto, struktūrinės ir saugumo būklės, pagal kuriuos vėliau skaičiuojamas suminis dangos būklės indeksas. Tuomet, atsižvelgiant į automobilių eismo intensyvumą ir viešojo transporto keleivių kiekį, yra apskaičiuojamas remonto poreikio indeksas ir sudaromas tvarkomų gatvių sąrašas.
Atnaujinta aplikacija ir dar tikslesnis duomenų apdorojimas
Gatvių skenavimas atliekamas gana įprastai atrodančiu mikroautobusu, ant kurio sumontuotas papildomas rėmas lazeriui ir nelygumus fiksuojančiam agregatui pritvirtinti.
Mikroautobuso viduje talpinama svarbiausia įranga, kuri kaupia ir apdoroja duomenis. Bendrovė „ID Vilnius“, besirūpinanti duomenų apdorojimu, iš esmės atnaujino ir patobulino šią sistemą, į ją įvedant erdvines išimtims dar tikslesniam gatvių dangos nuskaitymui. Pavyzdžiui, sistema automatiškai atpažįsta iškiliąsias perėjas, fragmentišką plytelių dangą ir pan.
Bene didžiausias pokytis – atnaujinta Vilniaus miesto interaktyvių žemėlapių aplikacija. Aplikacijoje sukurtos atskiros gatvių būklės detalios analizės ir statistikos aplinkos, leidžiančios analizuoti visus duomenis dinaminiuose sinchronizuotuose languose bei diagramose ir taip vertinti pokyčius.
2021–2022 m. lazeriniu skaitytuvu buvo nuskaityta 1009 km sostinės gatvių, bendras skirtingomis gatvių eismo juostomis nuvažiuotų kilometrų skaičius siekė 2150 km.