Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai yra daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto plėtros. Vis dėlto verslininkai ir ekspertai į tokią prognozę žiūri ramiai – nauja technologija, jų teigimu, sukurs dar daugiau naudos.
Tyrimas, atliktas „McKinsey Global Institute“, rodo, kad iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. darbuotojų visame pasaulyje, o tai yra daugiau nei 470 mln. žmonių, gali tekti keisti savo karjeros kryptį dėl skaitmenizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) plėtros. Vis dėlto verslininkai ir ekspertai į tokią prognozę žiūri ramiai – nauja technologija, jų teigimu, sukurs dar daugiau naudos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip DI keičia Lietuvos verslo pasaulį ir startuolių vystymą? Ar DI padeda spręsti sudėtingas problemas ir talentų stokos iššūkius? Kokias profesijas derėtų rinktis? Kaip žmonių savirealizacijos formos apskritai atrodys DI amžiuje? Šie ir kiti kiekvienai bendrovei ir darbuotojui aktualūs klausimai bus aptariami kovo 28–29 d. vyksiančioje LITEXPO parodoje „KARJERA & STUDIJOS Lietuvoje 2024“.
Kai kam jau tapo kasdieniu darbo įrankiu
Dr. Arvindas Krishna, „IBM India“ vadovas, viename iš savo pranešimų įvardijo, kad iki 2030 metų DI sukelta produktyvumo banga pasaulio ekonomikai atrakins daugiau nei 13 trln. eurų. Kad būtų lengviau suprasti, galima pateikti palyginimą – 2019 m. maždaug tokio dydžio buvo visos Europos Sąjungos sugeneruotas BVP. Skaičiai milžiniški, bet, pasak specialistų, absoliučiai realistiški.
Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ kartu su partneriais „Investuok Lietuvoje“ ir „Google“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir taip prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo. Analizė rodo, kad iki 2025 metų vien informacinių ir ryšių technologijų srityje veikiančios įmonės Lietuvoje bus pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų. Maždaug tiek jų jau dirba apklaustose įmonėse.
Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, didžiausios perspektyvos numatomos talentams, kurie turės DI, mašininio mokymosi, infrastruktūros inžinerijos („DevOps“), vartotojo patirties ir sąsajų (UI/UX) dizaino, didžiųjų duomenų („Big Data“) žinių ir įgūdžių. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie arba patys tobulina DI sistemas, arba aktyviai jas taiko savo kasdieniame darbe.
„Technologijų svarba mūsų kasdieniame gyvenime tik didėja, o ir verslo kūrimui reikalingos galimybės dar niekada nebuvo tokios pigios ir prieinamos efektyviai veikti globaliai. Prieš 10 metų daugumos vienaragių produktai sieti su el. prekyba ar programine įranga, o maždaug 1 iš 5 naujų vienaragių 2023 metais veiklą jau vykdė DI srityje“, – tvirtina „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Startuoliai ir technologijų kompanijos neretai būna tie, kas pirmieji ima taikyti naujus sprendimus savo kasdieniuose procesuose. DI – ne išimtis. Anot „Kilo Health“ talentų pritraukimo vadovės Ievos Brukštutės, DI įmonei tapo pagalbine priemone, lengvinančia nuolat pasikartojančius mechaninius, rutininius darbus. Geras pavyzdys – darbo skelbimai.
„Jeigu turime naują laisvą darbo vietą, darbo skelbimų idėjas paprastai pasitikriname su „ChatGPT“. Sistema padeda pritaikyti reikiamus raktažodžius, informacijos apibendrinimus. Be to, DI mums padeda ir atrinkti kandidatus, identifikuojamus tam tikrus kandidatų patirties ir mūsų lūkesčių atitikimus. Visai tai gerokai supaprastina talentų paieškos procesą“, – aiškina žmogiškųjų išteklių specialistė.
Pasak jos, darbuotojų, turinčių DI naudojimo žinių, poreikis ateityje tik didės. Jų pirmiausia bus ieškoma klientų aptarnavimo, sprendimų integravimo srityse. „Kilo Health“, savo ruožtu, greit pradės dairytis ir žmonių, kurie dirbtų su DI paremtais grafikos bei videokūrimo įrankiais. Paklausūs bus ir DI naudojimo žinių turintys duomenų analitikai, kuriems naujoji technologija labai praverčia. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia – DI yra tik įrankis, kurio rezultatai iš dalies priklauso nuo žmogaus žinių, gebėjimų ir įgūdžių.
„Pagrindinis dalykas, kurio mes dairomės ieškodami naujų talentų, – tai atvirumas patirčiai ir nebijojimas išbandyti naujų dalykų. DI yra vienas iš tokių. Visgi, reikia pripažinti, kad dalį žmonių jis gąsdina. Yra gana daug mitų ir baimių dėl to, kad robotai pavogs mūsų darbus. Aišku, mums tikrai kol kas nebūtina darbo su DI patirtis, bet tikimės, kad ateinantis žmogus bus atviras ir neatmes galimybių“, – nurodo I. Brukštutė.
Svarbiausia ateities kompetencija – smalsumas
Ekspertų teigimu, DI turi potencialo įgalinti jaunus talentus ar karjeros kryžkelėje atsidūrusius specialistus siekti savo tikslų ir net įgyti pranašumo darbo rinkoje.
„Todėl vienu iš prioritetų turi būti su DI dirbsiančių talentų ugdymas: švietimas, profesinis orientavimas, kvalifikacijos didinimas ir perkvalifikavimas“, – teigia I. Langaitė ir priduria, – rinkdamiesi potencialius savo komandų narius, startuolių kūrėjai daug dėmesio skiria ir prigimtinėms savybėms, norima žmonių, kurie turi ambicijų siekti daugiau. DI tokį siekį gerokai palengvina.
Ambicingumą, norą mokytis ir paprasčiausią smalsumą kaip savybes, padedančias sėkmingai dirbti su DI įrankiais, išskiria ir I. Brukštutė. Anot jos, „Kilo Health“ nuolat skatina darbuotojus domėtis šiais įrankiais ir jų galimybėmis. Startuolio tikslas – nesustoti ir bandyti šiuos įrankius kasdienėje veikloje kone visuose veiklos segmentuose.
„Mano patarimas – neužstrigti prie minties, kad DI atims darbo vietas. Aš tikrai manau, kad taip nebus. Į DI žiūriu iš visai kitos perspektyvos. Jis kaip tik leidžia būti geresniais specialistais, pateikia gerų įžvalgų. Svarbu neužsidaryti, būti atviriems galimybėms“, – įsitikinusi „Kilo Health“ talentų pritraukimo vadovė.
DI naudą pašnekovė sakosi patirianti savo kailiu – didėja pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas, nes mažėja mechaninio ir rutininio darbo. Jo dauguma žmonių labiausiai ir nemėgsta. Kita vertus, svarbu prisiminti ir tai, kad DI negali būti panacėja, sprendžiančia visas problemas.
„Mano nuomonė dvejopa. Viena vertus, DI suteikia kone neribotas galimybes rinkti informaciją, ją tikrinti. Antra vertus, nėra labai gerai, kai žmonės iš karto jo griebiasi. Labai svarbu neaptingti. Nepamiršti, kad DI yra pagalbininkas, o ne pakaitalas. Nereikėtų pamiršti savo žinių ir sugebėjimų. Galų gale, labai smagu kartais DI mesti ir iššūkį“, – šypsos I. Brukštutė.
Daugiau įžvalgų apie DI įtaką darbo rinkai, mokymuisi mokykloje ar universitete bei sukuriamas šios technologijos galimybes, leidžiančias mažinti talentų trūkumą, bus galima išgirsti jau kovo 28–29 d. LITEXPO parodoje „KARJERA & STUDIJOS Lietuvoje 2024“, kurioje bus siekiama atsakyti į titulinį renginio klausimą „Ką veiksime dirbtinio intelekto laikais?“.
