37,5 Lt, 41,60 Lt, 65 Lt, 91 Lt dydžio stipendijos. Už tiek, universitetų manymu, turėtų pragyventi studentai. Dar kita pusė pagal studentų skaičių Europos Sąjungos pirmose gretose stovinčios šalies akademinio jaunimo stipendijų negauna visai. Kokias stipendijas studentams siūlo šalies aukštosios mokyklos?
37,5 Lt, 41,60 Lt, 65 Lt, 91 Lt dydžio stipendijos. Už tiek, universitetų manymu, turėtų pragyventi studentai. Dar kita pusė pagal studentų skaičių Europos Sąjungos pirmose gretose stovinčios šalies akademinio jaunimo stipendijų negauna visai. Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė geresnius laikus sieja su kitąmet prasidėsiančia aukštojo mokslo reforma, o studentų atstovai pagerėjimo nebesitiki ir tada.
DELFI domėjosi, kokias stipendijas studentams siūlo šalies aukštosios mokyklos.
Vilniaus universitete (VU) stipendijos už mokymosi rezultatus yra dviejų dydžių: 325 Lt ir 195 Lt. Joms skiriama po 50 proc. stipendijoms už mokymosi rezultatus paskirtų lėšų. Studentams skiriamos stipendijos dydis priklauso nuo vietos konkursinėje eilėje. Socialinės stipendijos dydis – 130 Lt.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentams, kurių pažymių vidurkis 10 balų, skiriama padidinta stipendija, sudaranti 180 Lt, arba 1,385 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Studentams, kurių specialybės pažymys ne žemesnis kaip 7 balai, o bendras visų dalykų pažymių vidurkis – ne mažiau nei 9 balai, skiriamos 135 Lt stipendijos.
Esant galimybėms, leistina mokėti 135 litų dydžio stipendiją studentams, kurių specialybės pažymys ne žemesnis kaip 7 balai, o bendras visų dalykų pažymių vidurkis – mažesnis nei 9. Studentams skiriamos socialinės stipendijos dydis – 105 litai.
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams galima pretenduoti į bazinę, antro ir pirmo laipsnio padidintą stipendijas. Bakalauro bazinė stipendija sudaro 182 Lt. Padidintos stipendijos svyruoja nuo 218,4 ir 254 Lt. Socialinė stipendija lygi 1 MGL – 130 litų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai gauna 0,7–2 MGL dydžio stipendijas. 260 litų – lyderio (padidinta) stipendija skiriama 3 % geriausių studentų. Pirmakursiai pirmąjį pusmetį gauna 91 lito stipendijas. Šią stipendiją gauna ir tie kai kurių specialybių studentai, kurių pažymių vidurkis vos didesnis nei 6. Socialiai remtiniems studentams mokama 91 lito stipendija.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 162,5 Lt dydžio stipendiją už mokymosi rezultatus gauna ne mažiau kaip 45 procentai valstybės finansuojamų studijų studentų, kurių paskutinės sesijos pažymių vidurkis ne mažesnis kaip 7 balai. Į padidintą 195 Lt stipendiją pretenduoja ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų studentų, kurių paskutinės sesijos pažymių vidurkis ne mažesnis kaip 9 balai. 65 litų socialinė stipendija yra skiriama iki 15 procentų valstybės finansuojamų studentų. 130 Lt socialinė stipendija yra skiriama iki 10 procentų valstybės finansuojamų studentų.
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) stipendijos už mokymosi rezultatus svyruoja nuo 100 iki 260 litų. Jos priklauso ir nuo vidurkio, ir nuo fakulteto, kuriame studentas studijuoja. Negaunantys stipendijų už mokymosi rezultatus gali pretenduoti į socialinę stipendiją, kurios dydis – 37,5 Lt.
Mykolo Romerio universitete (MRU) stipendijos priklauso ir nuo fakulteto, ir nuo mokymosi rezultatų. Jos svyruoja nuo 390 Lt iki 78 Lt visiškai nemokantiems už mokslą. Pastarąją stipendiją gali gauti ir tie, kurių vidurkis vos siekia 6 balus. Iš dalies valstybės finansuojamų studijų studentai gali tikėtis 390 arba 221 Lt dydžio stipendijų. Tačiau jas gaus tik tie, kurių vidurkis atitinkamai ne mažesnis kaip 9,7 ir 9 balo. Socialinė stipendija čia siekia 130 litų.
Kiek kitokia tvarka studijuojantiems MRU Kauno policijos fakultete – čia stipendijos svyruoja nuo 260 iki 78 Lt, pastarąją gauna ir tie, kurių vidurkis tesiekia 5.
Šiaulių universitete (ŠU) studentams mokamos 130, 182, 208 ir 312 litų stipendijos. Jų dydis nustatomas pagal mokymosi rezultatus. 312 Lt stipendija – padidinta, mokama „dešimtukininkams“. Pirmakursiai pirmąjį semestrą gauna 41,60 Lt stipendijas. Socialinė stipendija siekia 130 litų.
Lietuvos Kūno kultūros akademijoje (LKKA) už mokymosi rezultatus skiriamos trijų lygių stipendijos. Pirmojo lygio stipendija, skiriama studentams, kurių vidurkis 10, siekia 250 litų. Tie, kurių vidurkis svyruoja nuo 8,5 iki 9,9, gaus 170 litų stipendiją. Trečio lygio stipendija sudaro 135 litus – ją gauna studentai, kurių vidurkis 7–8,49. Pirmakursiams pirmąjį pusmetį skiriama 63 litų socialinė stipendija.
Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪŪ) stipendijos dydis priklauso ir nuo fakulteto, ir nuo vidurkio. Už mokymosi rezultatus studentai gauna 84,5–195 Lt dydžio stipendijas. Inžinerinėse specialybėse į stipendijas pretenduoja ir akademinių skolų turintys studentai. Socialiai remtiniems studentam skiriamos 0,5 MGL stipendijos – 65 Lt.
Kauno medicinos universitete (KMU) bazinė stipendija už mokymosi rezultatus sudaro 130 Lt. 10 proc. geriausiųjų gauna didesnes – 195 Lt – stipendijas. Socialinė stipendija – taip pat 130 litų.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje stipendijų dydis priklauso ir nuo to, ar kariūnas prieš studijas atliko privalomąją karo tarnybą. Jei kariūnas nėra tarnavęs kariuomenėje, pirmame kurse jis gauna 91 Lt stipendiją, antrame – 182 Lt, trečiame – 273 Lt. Ketvirtakursiai gauna 364 Lt stipendiją. Jei kariūnas studijas pradeda jau tarnavęs kariuomenėje, pirmame kurse jis gauna antrakursio stipendiją. Šias stipendijas gauna visi studentai. Kadangi akademijoje studijuojantys kariūnai pilnai išlaikomi valstybės, čia nėra socialinių stipendijų.
R. Žakaitienė: situacija pagerės įvykdžius reformą
„Aš manyčiau, kad tai labai mažos stipendijos – apie 50 litų. Tai nėra materialinė pagalba studentams, todėl reformuojant tiek aukštąjį mokslą, tiek studijas, tiek jų finansavimą stipendijų sistema turi keistis“, – DELFI sakė R. Žakaitienė, užklausta, kokio dydžio stipendijas gauna studentai.
Pasak jos, ateityje stipendijos turi būti mokamos tik socialiai remtiniems ir labai gerai besimokantiems studentams. Ministrė sakė, kad kai kuriose valstybėse stipendijos metinė suma nesiskiria nuo tais metais numatytos įmokos už mokslą. „Stipendija turi būti pagalbininkė, o ne mažas kiekis pinigų, kurį galima išleisti per dvi dienas“, – teigė R. Žakaitienė.
Ji sakė, kad sprendimas „Stipendijų fondą išdalyti po kruopą“ – pavyzdys, kai jokio rezultato nepasiekiama. Tad, anot ministrės, geriau skirti stipendijas mažesniam kiekiui žmonių, tačiau tokias, kurios būtų rimta materialinė parama.
Pasak R. Žakaitienės, stipendijos už gerą mokymąsi turėtų atsirasti pačių universitetų ir privačių fondų iniciatyva, kaip yra užsienyje. „Todėl, kad darbo rinkoje tikrai yra aktyvi paieška gerai besimokančių, būsimų gerų specialistų, investavimas į juos darosi vis aktualesnis“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė. Ji prognozavo, kad pagerėjimo galima laukti tik su esminiais reformos žingsniais.
Nemokamų pietų nebūna
Tuo tarpu studentai pagerėjimo nesitiki ir prasidėjus reformai. „Pagal dabartinį reformos modelį, jam įsigaliojus, studentai iš viso negaus jokių stipendijų. Žadama tik socialinė parama tiems, kam itin to reikia“, – aiškino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
„Ką mes galime daryti – tai kalbėti apie stipendijų fondo plėtimą ir didesnes stipendijas studentams“, – teigė ji. I. Vareikytė prisiminė rektorių siūlymą riboti studentų darbo laiką. „Pritariame, kad studentai turėtų studijuoti, bet iš ko jiems gyventi? Iš dabartinių stipendijų išgyventi nelabai įmanoma“, – teigė I. Vareikytė.
LSAS prezidentė sakė, kad valdžia kalbas apie būtinybę kelti stipendijas sutinka su juoku ir sakymu „nemokamų pietų nebūna“. „Stipendijos – valstybės parama, kiek ji mato prioritetą jauname žmoguje ir kiek tam skiria investicijų“, – aiškino ji.
