Po pastarųjų kelių didelių ESO akibrokštų vartotojų atžvilgiu kyla klausimas, ar viskas tvarkoje su galiojančiomis procedūromis ir veiklos modeliu. O gal reikėtų ieškoti būdų pertvarkyti ESO veikimą, kad vartotojų interesai būtų deramai apsaugoti ir sudaromos adekvačios galimybės visiems, norintiems tapti gaminančiais vartotojais?
Po pastarųjų kelių didelių ESO akibrokštų vartotojų atžvilgiu kyla klausimas, ar viskas tvarkoje su galiojančiomis procedūromis ir veiklos modeliu. O gal reikėtų ieškoti būdų pertvarkyti ESO veikimą, kad vartotojų interesai būtų deramai apsaugoti ir sudaromos adekvačios galimybės visiems, norintiems tapti gaminančiais vartotojais?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Energijos skirstymo operatorius (ESO) veikia monopolio sąlygomis, tad efektyvi ir savalaikė veiklos kontrolė yra būtina. Deja, ji nesuveikė ir tik valstybės kontrolės išvada parodė, kad elektros vartotojai permokėjo 160 mln. eurų. Patvirtintas permokos grąžinimas, taikant nuolaidą nuo šiais metais itin pakeltų elektros energijos skirstymo tarifų, neatrodo sąžiningai. Tuo pačiu metu 2018–2021 m. ESO akcininkams sugeneravo daugiau nei 169 mln. eurų pelno. Sutapimas? Gal.
Viena iš Valstybės kontrolės auditorių išvadų – nebuvo pakankamai užtikrinti vartotojų interesai. Kitaip tariant, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nariai nesugebėjo tinkamai sukontroliuoti ESO. Ir tame nėra nieko stebėtino, nes tarp dabartinių VERT narių nėra nė vieno asmens, kada nors dirbusio su vartotojų interesais ar jų apsauga.
Šią problemą būtų galima išspręsti paskiriant bent vieną vartotojų organizacijos atstovą VERT nariu. Galima rasti ne vieną pavyzdį Europos Sąjungos valstybėse. Ne taip seniai, po paskutinių Vokietijos Bundestago rinkimų, šios šalies energetikos tinklų reguliatoriaus vadovu buvo paskirtas Klaus Mueller, kuris ilgus metus buvo Vokietijos vartotojų organizacijų asociacijos prezidentu.
Kitas stipriai ESO „apnuoginęs“ įvykis – net apie 1 mln. eurų vertės prijungimo sąmata Smalininkų technologijų ir verslo mokyklai vos už 30 kW galios saulės elektrinę. Situaciją pavyko išspręsti tik po to kai ji buvo paviešinta.
Ar nebūtų galimybės iš karto pasiūlyti alternatyvių sprendimų? Panašu, kad įvairių sprendimų poreikis šiais ir ateinančiais metais augs – ESO skelbiama statistika rodo, kad 2024 m. už galimybę prijungti saulės elektrinę papildomai turi mokėti daugiau nei 10 proc. besikreipusių vartotojų. Prieš kelis metus papildomai mokėti tereikėjo vos 2-3 proc. vartotojų.
Papildomų investicijų į tinklo atnaujinimą neišsigandęs ir tą padaręs vartotojas atveria kelią kitiems vartotojams visiškai nemokamai naudotis naujomis laisvomis tinklo galiomis. Tai reiškia, kad tas, kuris investavo, sukūrė papildomą naudą ne tik sau, bet ir visiems kitiems savo sąskaita.
Ar tai yra tinkamas būdas? Tikriausiai ne, nes tai nesąžininga investavusiojo vartotojo atžvilgiu. Liekant vis mažiau laisvų galių – investicijų sumos augs, tad investuoti priverstam vienam vartotojui, kaip rodo situacija su mokykla Smalininkuose, našta gali tapti neproporcingai didelė.
Situacija būtų kitokia, jeigu ESO veiktų proaktyviai. Visų pirma – informuotų vartotojus apie laisvus pajėgumus atsinaujinančios energijos gamybai jų tinklo atkarpoje. Tuomet, tikėtina, daugiau gaminančių vartotojų ryžtųsi statyti modulius ant savo stogų, ypač esant tokios žemos jų kainoms bei galimybei su REGIA žemėlapiu paskaičiuoti stogo potencialą saulės energetikos gamybai.
Taip pat ne mažiau svarbu, esant naujų investicijų poreikiui konkrečioje elektros energijos skirstomojo tinklo atkarpoje – prijungimo įmoką proporcingai paskirstyti visiems vartotojus, kurie prijungia naujus gamybos įrenginius praėjus tam tikram laikotarpiui po rekonstrukcijos.
VERT tinkamai prižiūrint ESO, o ESO veikiant proaktyviai, galėtume Lietuvoje matyti apsaugotus vartotojų interesus ir spartesnę atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą vartotojų tarpe.
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys
