Nuo 2022-ųjų metų Kaune aplinką stebi keli šimtai kamerų – kaip teigiama, šios kameros buvo įrengtos viešajam saugumui užtikrinti. Šios kameros buvo naudojamos ir dingusios mergaitės paieškai – buvo įdėmiai peržiūrima kamerų užfiksuota medžiaga. Vis dėlto, kai kurie žmogaus teisių ekspertai perspėja dėl galimų naudojimo grėsmių – esą dėl nepakankamo reglamentavimo, valstybei atrišamos rankos lengviau nei bet kada anksčiau sekti piliečius.
Po ilgų derybų, 2022 metais Kauno aplinką pradėjo stebėti 234 kamerų tinklas, o kameros išdėstytos 30-yje skirtingų Kauno vietų. Šių kamerų fiksuojamos vaizdo ir garso duomenis mato ir analizuoja policijos pareigūnai.
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė apie šios kamerų sistemos veikimo pradžią – dar 2022 m. buvo kilę susirūpinimo dėl saugumo spragų, mat įsigytos kameros yra pagamintos Kinijos gamintojo „Hikvision“.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras atlikęs analizę šią įrangą įvardijo kaip keliančią grėsmę saugumui, esą jos fiksuojamais ir kaupiamais duomenimis gali pasinaudoti priešiškos valstybės. Krašto apsaugos ministerija rekomendavo tokių kamerų nenaudoti.
„Nustatė eilę kibernetinio saugumo pažeidimų, tiek programinės įrangos, tiek galimybę atnaujinimus iš trečiųjų šalių siųstis“, – tuo metu teigė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
O štai užsienio žiniasklaida anksčiau rašė, jog minėtas „Hikvision“ kameras Kinijos valdžia naudoja Uigurų persekiojimui. Kaip 2022 m. pranešė apie saugumo ir stebėjimo sistemas rašantis leidinys IPVM (Internet Protocol Video Market), Sindziango policija tikrina visus 23 milijonus Sindziango gyventojus dėl „terorizmo grėsmių“, naudodama veidų atpažinimo ir valstybinių numerių kameras, o užsieniuose ryšius palaikančius asmenis pažymi kaip tuos, kuriuos reikia „nedelsiant suimti“.
Kameros Kaune (nuotr. stop kadras)
V. Valentinavičius – trūksta informacijos apie kaupiamus duomenis ir jų panaudojimą
Tačiau, ne visi keliami klausimai yra susiję tik su šių kamerų kilme. Kauno policija naujienų portalui tv3.lt tvirtino, jog dalis kamerų fiksuoja ne tik vaizdo, bet ir garso įrašus (stipraus garso – sprogimo, šūvių ir pan.), kita dalis fiksuoja valstybinius numerius, transporto priemonių registracijos valstybių kodus, transporto priemonių fiksavimo duomenis (datą, laiką, vietą, judėjimo kryptį). Pasak Kauno policijos, vaizdo stebėjimų kamerų pagalba fiksuojami ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai (važiavimas be civilinės atsakomybės draudimo, važiavimas be privalomosios techninės apžiūros).
Akivaizdu, jog policija kamerų pagalba surenka milžiniškus duomenų kiekius. Nepaisant to, vis dar kyla daug klausimų dėl duomenų saugumo ir šių kamerų naudojimo reglamentavimo.
Pavyzdžiui, KTU lektoriaus ir žmogaus teisių eksperto Vytauto Valentinavičiaus nuomone, nors šių kamerų naudojimo pavojai yra plačiai aprašomi tarptautinių organizacijų ir užsienio žiniasklaidos priemonių, pasak jo, Lietuvoje vis dar trūksta tiek atliktų tyrimų, tiek aiškio reglamentavimo
„Lietuvoje nėra analizuojama, atlikta tyrimų, nėra aiškiai aprašomos specifikacijos ar matomas reglamentas, kas yra filmuojama. Kokie duomenys surenkami, kaip yra užtikrinama, kad duomenys nebūtų grupuojami. Pavyzdžiui, jei automobiliu važiuoja keleiviai, ar jų duomenys grupuojami kartu su vairuotojo, ar potencialaus pažeidėjo? Kas su nuotrauka daroma? Jeigu aš pažeidėjas, kaip su tuo keleiviu? Net kaip pažeidėjas turiu teisę žinoti, kiek laiko informacija yra kaupiama, kaip ji yra naikinama. Šios informacijos trūksta“, – pastebėjo V. Valentinavičius.
Kauno policija naujienų portalui tv3.lt atsakė, jog Vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos (VSIS) surenkami duomenys saugomi VSIS duomenų bazėje ne ilgiau kaip 30 parų, pasibaigus šiam terminui, automatinėmis priemonėmis pašalinami.
O štai duomenys apie VSIS užfiksuotus transporto priemonių valstybinius registracijos numerius, kurie įvertinti kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimai, saugomi 24 mėnesius.
Policijos teigimu, jei VSIS duomenys naudojami, kaip turintys reikšmės atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, ar administracinius nusižengimus, jie gali būti perkeliami ir saugomi kitose informacinėse sistemose, registruose ar duomenų saugyklose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, kol yra reikalingi tyrimui. Kai duomenys tampa nereikalingi, jie nedelsiant sunaikinami.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teisės skyriaus patarėjos Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės teigimu, VDAI kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatu ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra patvirtinusi vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos nuostatus – juose reglamentuojamas Kauno mieste vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų tvarkymas, bei jų saugumui užtikrinti taikomos techninės ir organizacinės priemonės.
Vis dėlto, policija nepateikė atsakymo, kaip būtų galima išvengti minėto duomenų grupavimo – atvejų, kuomet niekuo dėtų žmonių duomenys yra fiksuojami kartu su potencialiu pažeidėju.
Įžiūri ir pavojų demokratijai
V. Valentinavičius taip pat perspėjo, jog užsienyje jau pastebimos pavojingos tendencijos – policija gali naudoti anksčiau surinktą informaciją, norėdama atrasti „pažeidėjus“ – jie gali būti ir protestų dalyviai.
„Tarptautinėje erdvėje atlikti tyrimai sako, kad ta informacija, kurią kaupia teisėsaugos institucijos yra naudojama, kai reikia atrasti pažeidėją – analizuojama jau turima informacija pagal veido bruožus, kuriamos duomenų bazės.
Didžiojoje Britanijoje buvo vienas garsus atvejis, kai pareiškėjas pateikė pareiškimą, kad jis buvo nufotografuotas ne kaip pažeidėjas, o tie duomenys vėliau buvo naudojami, nes jis dalyvavo proteste. Policija naudoja kameras, kai vyksta susirinkimai, protestai – yra filmuojama protestų eiga, duomenys nusėda duomenų bazėse. Vėliau kai reikia ieškoti pažeidėjų, analizuojami visi veidai, visa informacija“, – sakė V. Valentinavičius.
Nepaisant V. Valentinavičiaus įvardytų grėsmių, VDAI minėtuose vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos nuostatuose nėra nurodomos gairės, kaip policija turi tvarkyti protestų metu kamerų užfiksuotus duomenis
KTU lektorius taip pat atkreipė dėmesį, jog nors Kaune stebėjimui naudojamos kiniškos kameros, Lietuvos Seimas 2021 m. gegužės 20 d. buvo pasirašęs rezoliuciją pavadinimu „Dėl Masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir Uigūrų genocido“, kuriame smerkiama Kinijos sekimo politika. Rezoliucijos tekste Lietuvos respublikos Seimas be kitų reikalavimų, taip pat ragina „Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą“, naudojamą persekioti uigūrus.
„Šios kameros Kinijoje naudojamos sekant uigūrus. Lietuva yra priėmusi nacionalinį dokumentą Seime dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje.
Kyla klausimas – kaip vienu metu Lietuva gali kritikuoti Kinijos naudojamas sekimo priemones ir taip pat naudoti tas pačias kameras? Ar yra atliktas parlamentinis tyrimas dėl kamerų naudojimo, ar jos tikrai neprilygsta galimiems žmogaus teisių pažeidimams?“, – klausė KTU lektorius.
V. Valentinavičius tai pat pabrėžė, jog įprastai vakarų demokratijose norint sekti asmenį, reikia gauti leidimus, tuo tarpu plati stebėjimo kamerų sistema leidžia gyventojus stebėti visuomet.
„Demokratinėse valstybėse tuo ir išsiskiria – negalima darytis kratos be orderio, persekioti, yra sudėta daug saugiklių. O kameros be jokio sankcionavimo ar licenzijavimo gali rinkti informaciją. Kam bus panaudota informacija: ar ikiteisminiam tyrimui, ar kur kitur – tai dažnai lieka neaišku.
Tai būdinga autoritarinėms valstybėms – kai žmogus nėra valstybės valdymo dalyvis, o tik taikinys. Matau labai didelį pavojų“, – perspėjo V. Valentinavičius.