Sausio 26-28 dienomis Lietuvą ir pasaulį sudrebins didžiausias žaidimų kūrimo hakatonas „Global Game Jam“. Pasaulinės šventės metu tūkstančiai žaidimų kūrėjų iš viso pasaulio susirinks vienam savaitgaliui, kurio metu kiekviena komanda kurs savo žaidimo prototipą.
Sausio 26-28 dienomis Lietuvą ir pasaulį sudrebins didžiausias žaidimų kūrimo hakatonas „Global Game Jam“. Pasaulinės šventės metu tūkstančiai žaidimų kūrėjų iš viso pasaulio susirinks vienam savaitgaliui, kurio metu kiekviena komanda kurs savo žaidimo prototipą. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijai (LŽKA) tai – jubiliejinis renginys, pažymintis veiklos dešimtmetį. Jame dalyvausiantis mobilių žaidimų studijos „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktorius Arnoldas Žvinys teigia, jog per pastarąjį dešimtmetį keitėsi ne tik pats renginys, bet ir visa Lietuvos žaidimų industrija, rašoma „Estoty Vilnius“ pranešime žiniasklaidai.
Pranešimo žiniasklaidai autorių nuotr.
„Nors Lietuvoje vyksta ne vienas žaidimų kūrėjų bendruomenei skirtas ir ją vienijantis renginys, tačiau „LT Game Jam“ yra vienas pirmųjų, nepertraukiamai vykstantis jau daugybę metų, – net ir tada, kai Lietuvos žaidimų industrijoje buvo vos keli šimtai šios srities specialistų. Per tuos metus keitėsi daug kas – atsirado daugiau žaidimų kūrimui skirtų įrankių, tobulėjo technologijos, o kartu su jomis – ir sukuriamų žaidimų prototipai, taip pat išaugo ir dalyvių skaičius, o ypatingai studentų. Tam didelę įtaką padarė didžiuliais tempais užaugusi Lietuvos žaidimų industrija: 2014-aisiais turėjime beveik 300 žaidimų kūrėjų, vos prieš keletą metų, 2020-aisiais – 1066, o šiandien, pagal naujausią informaciją, – 2500“, – dalijasi A. Žvinys.
Anot jo, tokį industrijos augimą lėmė kompleksinės priežastys: ne tik populiarėjanti žaidimų kūrėjo profesija, bet ir į Lietuvą atsikėlusios studijos iš Centrinės Europos, daugiausia – Baltarusijos.
Tikisi, kad ateityje Lietuvos žaidimų industrija sugeneruos 1 proc. šalies BVP
LŽKA duomenimis, šiandien bendra Lietuvos žaidimų ekosistemos vertė siekia 308 mln. eurų (palyginimui – 2014-aisiais buvo vos 10 mln.), tačiau A. Žvinys viliasi, jog per artimiausią dešimtmetį ji sugeneruos 1 proc. šalies BVP.
„Nors Lietuvoje buvo tokių studijų, kurios 2023-aisiais užsidarė, tačiau, žvelgiant bendrai, Lietuvos rinka atrodo sveika ir turime nemažai įmonių, kuriose vėl matomas augimas. Tai pastebime vertindami ir savo projektus – paskutinius porą metų labai aktyviai investavę į naujų žaidimų kūrimą, šiuo metu jau turime tokių, kurie turėtų ateityje sudaryti reikšmingą dalį mūsų pajamų.
Nėra abejonių, jog Lietuvoje žaidimų rinka augs ir ateityje sukurs didesnę BVP dalį – tokia yra mūsų visos bendruomenės ambicija. Nors šiuo metu visos industrijos sugeneruojamos pajamos dar nesiekia 0,5 proc. šalies BVP, viliamės, kad per artimiausia dešimtmetį jis sieks bent 1 proc.“, – sako specialistas.
Jo teigimu, Lietuvos rinka, nors ir maža, tačiau, žvelgiant globaliu lygmeniu, konkurencinga – šios ekosistemos sektorius yra didžiausias visose Baltijos šalyse, o Europoje, pagal industrijos dydį ir pajamas, patenka į TOP-10.
Bendruomenę stiprina ir vykstantys renginiai
A. Žvinys džiaugiasi, jog be aukštųjų mokyklų, kurių dalis žaidimų kūrėjo profesiją jau įtraukė į savo studijų programas, prie industrijos augimo labai prisideda ir pačios bendruomenės organizuojami renginiai. Kalbėdamas apie kasmetinį festivalį „LT Game Jam“, mobilių žaidimų studijos vykdomasis direktorius teigia, jog jis ne tik skatina susipažinti su kitais šios industrijos profesionalais ir entuziastais, šia veikla sudominti moksleivius, bet taip pat – pristatyti savo idėjas.
„LT Game Jam“ yra viena pagrindinių mūsų bendruomenės švenčių. Be žaidimų prototipų kūrimo šis renginys mums taip pat yra erdvė sutikti seniai matytus kolegas, susipažinti su kitais šios srities profesionalais iš Lietuvoje įsikūrusių žaidimų studijų“, – sako specialistas.
Sugrįžta nepertraukiamas kūrybos maratonas
Du metus iš eilės „LT Game Jam“ dėl pandemijos ribojimų vyko nuotoliniu būdu. LŽKA projektų vadovas Ričardas Jaščemskas džiaugiasi, jog pagaliau renginys gali sugrįžti į iki tol buvusį nepertraukiamą formatą, kuomet dalyviai visą savaitgalį nakvoja renginio lokacijose, ir viliasi, jog visi žaidimų kūrimo entuziastai, dėl karantino ribojimų nusprendę praleisti pastaruosius renginius, šiemet ir vėl prisijungs prie 48 valandų maratono.
„Visų pirma, džiaugiamės, kad nepaisant pandemijos ir visų su ja atėjusių griežtų ribojimų, sugebėjome nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą ir du metus iš eilės renginius organizuoti nuotoliniu būdu. Šiemet pagaliau „LT Game Jam“ vyks mums įprastu formatu ir tikimės, kad tai padės mums sugrįžti prie to aktyvumo, kuris buvo dar prieš pandemiją“, – sako R. Jaščemskas.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šis renginys – tarsi varžybos, kuri komanda sukurs geresnį žaidimo prototipą, specialisto teigimu, tai yra bendruomenės susibūrimas, kurio tikslas – gerai praleisti laiką, pabendrauti su kolegomis, leisti savo jėgas išmėginti moksleiviams ir studentams, apsikeisti žiniomis ir idėjomis bei į rinką pritraukti daugiau žmonių.
Kalbėdamas apie tai, kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi šalies žaidimų kūrėjus ir entuziastus suburiantis renginys, be geografinės plėtros (prasidėjęs Vilniuje, šiandien „LT Game Jam“ vyksta ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje) ir padidėjusio dalyvių skaičiaus (pirmaisiais metais „LT Game Jam“ pritraukdavo vos keliasdešimt, o dabar – kelis šimtus entuziastų), LŽKA projektų vadovas išskiria ir itin patobulėjusias technologijas – įvairių naujų įrankių pagalba šiandien žaidimo prototipą galima sukurti daug greičiau ir kokybiškiau.
