Nors kai kurios dirbtinio intelekto technologijos gyvuoja daugiau nei pusę amžiaus, tačiau ryškesnis jų naudojimo, pritaikymo ir vystymo šuolis vyksta būtent pastaraisiais metais. Dirbtinio intelekto galimybių ir keliamų grėsmių klausimas tapo itin aktualus, todėl ES ėmėsi veiksmų, sutarė ir pradėjo ruošti DI reguliavimo teisės aktą.
Nors kai kurios dirbtinio intelekto technologijos gyvuoja daugiau nei pusę amžiaus, tačiau ryškesnis jų naudojimo, pritaikymo ir vystymo šuolis vyksta būtent pastaraisiais metais. Dirbtinio intelekto galimybių ir keliamų grėsmių klausimas tapo itin aktualus, todėl ES ėmėsi veiksmų, sutarė ir pradėjo ruošti DI reguliavimo teisės aktą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Darbo skelbimų portalas – „CV-Online“ internetinės apklausos metu siekė išsiaiškinti, koks šiuo metu yra dirbtinio intelekto įrankių naudojimo paplitimas darbo rinkoje.
„CV-Online“ Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, apie generatyviojo dirbtinio intelekto (GDI) įrankius nieko nėra girdėję 41 proc. respondentų, ir net 60 % žinančių, kas yra DI, darbe jo nenaudoja. Maždaug kas dešimtas respondentas DI darbe naudoja kasdien (7 proc.) arba kelis kartus per savaitę (12 %). Ateityje DI įrankiais darbe ketina naudotis 63 proc. Lietuvos darbuotojų.
Beje, spartesniam DI paplitimui ir naudojimui darbe turi įtakos ir tai, kad vos nedidelė darbuotojų dalis savo įmonėje sulaukia mokymų, kaip efektyviai naudotis DI įrankiais. Iš esmės, darbuotojas DI darbe neretai naudoja savo iniciatyva ir savo suvokimo bei noro ir galimybių eksperimentuoti ribose.
„CV-Online“ tą pačią apklausą vykdė ir Latvijoje. Abiejų šalių apklausos rezultatai gan panašūs, tačiau latviai DI naudoja aktyviau ir dažniau. Latvijoje atliktos apklausos duomenimis, darbe DI visiškai nesinaudoja 58 proc. respondentų. 11 % Latvijos darbuotojų DI įrankius naudoja kasdien, 14 proc. – kelis kartus per savaitę. Dažniausiai respondentai minėjo, kad naudoja „ChatGPT“ ir „Bard DI“ sprendimus.
Nors dirbtinio intelekto sprendimus lietuviai ir latviai iš esmės naudoja tuos pačius, tačiau išsiskyrė DI naudojimo tikslai. Lietuviai DI darbe dažniausiai naudoja laiko taupymo ir idėjų generavimo, o latviai – konkrečių užduočių atlikimo, pvz. tekstų, straipsnių, kodų rašymo tikslais.
Kiti, respondentų minimi, dirbtinio intelekto naudojimo tikslai: tekstų kūrimo, redagavimo, vertimo, prezentacijų ruošimo, duomenų tikrinimo ir apibendrinimo, paveikslėlių generavimo ir pramoginiai.
Nors abiejų šalių darbuotojai DI naudojimą darbe vertina palankiai, tačiau latviai – šiek tiek geriau. Septynių balų sistemoje latviai Dirbtinio intelekto naudojimą darbe įvertino 5,39, lietuviai – 4,83 balo. Darbuotojų manymu, DI naudoti darbe yra naudinga, sąžininga ir teisinga.
Beje, dažniau (kasdien arba kelis kartus per savaitę) DI naudojantys darbuotojai DI vertina šiek tiek prasčiau (5,68 balo), nei itin retai juo besinaudojantys darbuotojai – 5,85 balo. O DI darbe nenaudojantys darbuotojai apskritai turi ne tokį pozityvų požiūrį ir DI naudojimą darbe vertina 4,54 balo.
76 proc. 1-3 balais DI naudojimą darbe įvertinusių respondentų ateityje neplanuoja naudoti DI. Palyginimui, didžioji dauguma (79 proc.) 5-7 balais DI vertinantys respondentai ateityje ketina darbe naudoti DI.
DI nenaudojimui ir neigiamam jo vertinimui gali būti įvairių priežasčių. Kai kuriems darbuotojams DI naudojimas darbe asocijuojasi su nesąžiningu, neetišku darbu, kai darbo užduotis padaro DI, o ne darbuotojas. Tai susiję ir su baime prarasti savo darbą, būti pakeistam technologijų. Žinoma, darbuotojams neretai trūksta žinių, ar ir kaip tinkamai naudotis DI, kokie jo veikimo principai. Kiti neturi laiko jį perprasti, apskritai vengia technologinių naujovių ir sunkiau jas priima, bei kyla abejonių dėl DI patikimumo ir duomenų saugumo.
Nepaisant visų šių abejonių, didžioji dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad nepergyvena dėl DI įtakos savo darbo vietai ar pareigoms. Kitaip pasakius, jie nemano, kad dėl DI gali prarasti darbą.
„CV-Online“ „Dirbtinio intelekto įrankių naudojimo paplitimas darbo rinkoje“ apklausa Lietuvoje vykdyta internetu 2023 spalio – gruodžio mėn. Apklausoje dalyvavo 1088 respondentai iš Lietuvos.
