Kelių direkcijai nuo naujų metų planuojant įrengti dar 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, kai kurie specialistai tokiems sprendimams negaili kritikos. Pasirodo, kelių direkcija matuoklius ruošiasi statyti ten, kur per pastaruosius kelerius metus automobilių avarijų arba nebuvo, arba jos įvyko tikrai ne dėl viršyto greičio.
Kelių direkcijai nuo naujų metų planuojant įrengti dar 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, kai kurie specialistai tokiems sprendimams negaili kritikos. Pasirodo, kelių direkcija matuoklius ruošiasi statyti ten, kur per pastaruosius kelerius metus automobilių avarijų arba nebuvo, arba jos įvyko tikrai ne dėl viršyto greičio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paklausti, kodėl, Kelių direkcijos vadovai kartoja: matuoklius stato tik ten, kur jie neva būtini dėl didelio avaringumo.
Visoje Lietuvoje vairuotojų greitį stebi ir kišenes tuština per du šimtus įvairių greičio matuoklių, matuojančių ir momentinį, ir vidutinį vairuotojų greitį. Kelių direkcija sako, kad tai žymiai prisideda prie didesnio saugumo keliuose.
„Patikrinus statistiką po matuoklių įrengimo ir veikimo pradžios, eismo įvykių skaičius, kurių pasekmės buvo žiaurios – žuvę žmonės, sumažėjo 8 kartus“, – teigia Automobilių kelių direkcijos patarėjas Remigijus Lipkevičius.
Kelių direkcija per artimiausius metus šalyje ketina įrengti dar 50 vidutinio greičio matuoklių. Tačiau pasirodo, kad greičio matuoklius valdininkai planuoja statyti ir tuose kelių ruožuose, kur avarijų beveik nebūna.
Paimkime atsitiktinį ruožą Lietuvoje, kur artimiausiu metu atsiras vidutinio greičio matuoklis. A3 kelias 33 kilometrų ilgio nuo sienos su Baltarusija į Vilnių – ten vidutinio greičio matuoklis stebės 14 kilometrų. Iki šiol visai greta stebi dar beveik 10 kilometrų.
Per paskutinius trejus metus šiame ruože įvyko vos viena avarija, žuvusiųjų nėra. Ir avarija šiame ruože prieš pusantrų metų įvyko visai ne dėl greičio, o dėl to, kad iš sankryžos išvažiuojančios dvi mašinos susidūrė, kai tiesiog nepraleido viena kitos.
Įdomu tai, kad šiek tiek tolėliau, netoli Baltarusijos sienos, kur baigiasi šio būsimo greičio matuoklio stebimas ruožas, per pastaruosius dvejus metus įvyko dvi avarijos, tačiau ten matuoklio direkcija įrengti neplanuoja.
„Visos vietos, kuriose mes įrengėm greičio matuoklius yra fiksuoti eismo įvykiai. Ir reikia imti statistiką ne tik už praeitus ar užpraeitus metus, bet ilgesnį terminą“, – sako R. Lipkevičius.
„Dabar aš matau sklaidydamas jų dokumentus, kad ruošiama Vilnius–Klaipėda autostrados pabaigoje įrengti du naujus ruožus. Ir parašyta, kad tose vietose žuvusių nebuvo, tose vietose avarijos įvyko ne dėl greičio. Tai, kodėl dabar ten reikėtų įrenginėti tuos stacionarius matuoklius?“ – atkerta autožurnalistas Valdas Valiukevičius.
Kitas ruožas – tarp Jonavos ir Ukmergės, kur valdininkai ruošiasi vairuotojus stebėti 17 kilometrų. Per beveik trejus metus šiame ruože įvyko 3 eismo įvykiai, žuvusiųjų nėra. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas šiame ruože nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Kelių direkcija kartoja tą patį – matuoklius stato ten, kur jų reikia.
„Nė vienas ruožas nėra įrengtas tam, kaip politikų dažnai sakoma – pasipinigauti“, – aiškina Automobilių kelių direkcijos patarėjas.
Kitais metais automagistralėje Vilnius–Klaipėda valdininkai įrengs keturis vidutinio greičio matavimo ruožus – vienas jų 31 kilometro ilgio. Kelių direkcija aiškina, kad šis ruožas ypač pavojingas.
„Minėtame ruože per liepos mėnesį yra fiksuota 350 atvejų, kai greičio viršijimas buvo 80 iki 130 kilometrų per valandą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tuose ruožuose transporto priemonės paspaudžia nuo 200 iki 260 kilometrų per valandą. Tai iš principo, apie ką mes kalbam?“, – sako R. Lipkevičius.
Greičio matuokliai ten, kur nėra avarijų?
Buvęs kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis stebisi, kad vidutinio greičio matuokliai pavirto visai ne į tai, ką jis planavo nuo pat pradžių – statyti matuoklius prie mokyklų, darželių, gyvenamosiose zonose, ten, kur pavojingiausia.
„Dažniausiai automagistralės yra laikomos mažiausio pavojaus keliais dėl to, kad, na, yra didesnis greitis, bet kartu mažiau posūkių, persirikiavimo. Tai dažniausiai gyvenamosios teritorijos yra laikomos padidinto pavojaus vietomis“, – kalba E. Skrodenis.
Saugaus eismo specialistai svarsto, kam naudinga statyti greičio matuoklius ten, kur važiuoja daug vairuotojų, bet avarijų beveik nėra?
Vienas sektorinis greičio matuoklis vidutiniškai kainuoja 50 tūkstančių eurų. Įrengiant stebėjimo ruožą reikės dviejų greičio matuoklių. Jų įrengimu ir priežiūra šalyje užsiima trys įmonės, kurios metai iš metų laimi viešuosius pirkimus. Šiemet šioms įmonėms kelių direkcija sumokėjo beveik 290 tūkstančių eurų tik už matuoklių priežiūrą ir remontą.
„Tos pačios įmonės užsiėmė tų matuoklių įrengimu ir Latvijoje, mano žiniomis. Tai iš principo, konkurencija yra pakankama ir išskirtinių sąlygų nėra“, – sako R. Lipkevičius.
„Man kartais irgi kyla klausimas, kaip jie yra planuojami. Tie ilgieji ruožai 40 kilometrų, kam ten daryti 10 kilometrų, tada kažkoks kilometras tarpas, tada vėl 10 kilometrų. Kodėl negalima pastatyti vieno radaro ruožo pradžioje ir pabaigoje?“ – klausia buvęs direkcijos vadovas.
Abejoja ar tai veiksmingiausia priemonė
Kai kurie specialistai abejoja, ar greičio matuokliai tikrai yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti saugumą keliuose. Sako, trūksta aiškesnių paaiškinimų iš direkcijos, kodėl jie konkrečiuose ruožuose stato greičio matuoklius.
„Turbūt skaidrumo trūksta tokiems sprendimams. Ten Švedijos kelių administracija savo puslapyje pateikia informaciją apie greičio matuoklius, paaiškina, koks visuomenės palaikymas tiems greičio matuokliams, kiek apklausų buvo daryta, koks tikslas ir kodėl jie ten įrenginėjami“, – svarsto saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas.
Kelių direkcija aiškina, kad vairuotojų apklausas atlieka nuolat.
„Patys vairuotojai sako 2 iš 3, kad būtent greičio matuokliai juos priverčia laikytis KET ir neviršyti leistino greičio“, – tvirtina Automobilių kelių direkcijos patarėjas.
„Jie gyvena savo gyvenimą valdininkai. Toks įspūdis, kad jie nevairuoja automobilių ir nežino, kas dedasi apačioje. Jie sumoka milžiniškus pinigus įvairiems tyrimams, atlieka tuos tyrimus įvairūs mokslininkai, turi savo metodiką. Ir jie tikrai nėra vairuotojai ir atitrūkę nuo realybės“, – atkerta Valdas Valiukevičius.
Nors greičio matuoklių kasmet daugėja, vis dėlto žuvusiųjų Lietuvos keliuose nemažėja. Policijos duomenimis, lyginant su pernai, žuvusiųjų šiemet 23 procentais daugiau, nors šie metai dar net nesibaigė. O eismo įvykių skaičius panašus, kaip ir pernai.
Kai kurie kritikai sako, kad saugiau bus tik tada, kai keliai bus geresnės kokybės, o ne radarų stovės daugiau
„Pažiūrėkime, kas šiuo metu yra Latvijoje, kas yra Lenkijoje, keliai sutvarkyti puikiausiai. Lietuva yra visiškai atsilikusi. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiuo metu yra duobių direkcija. Jie užsiima tuo, kad lopo duobes“, – sako autožurnalistas.
Direkcija teisinasi, kad šiemet sutvarkė beveik 400 kilometrų kelių. Tačiau priduria, kad didelę dalį biudžeto suvalgo „Via Baltica“ kelio rekonstrukcija ir Utenos kelio remontas. Todėl esą lygintis su lenkais dar kol kas negalime.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže:
