Daugiau nei pusė Lietuvos įmonių teigia siekiančios visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tik 14 proc. visų šalies verslų skaičiuoja CO2 emisiją. Tai atskleidė atliktas tvarumo praktikų tyrimas „Verslo žaliojo intelekto koeficientas“, kuriuo buvo siekiama patikrinti, kiek šalies bendrovės yra susipažinusios su žaliaisiais sprendimais ir kuriuos iš jų dažniausiai įgyvendina.
Daugiau nei pusė Lietuvos įmonių teigia siekiančios visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tik 14 proc. visų šalies verslų skaičiuoja CO2 emisiją. Tai atskleidė nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ iniciatyva atliktas tvarumo praktikų tyrimas „Verslo žaliojo intelekto koeficientas“, kuriuo buvo siekiama patikrinti, kiek šalies bendrovės yra susipažinusios su žaliaisiais sprendimais ir kuriuos iš jų dažniausiai įgyvendina.
„Enefit“ nuotr.
Renkasi lengvai įgyvendinamas iniciatyvas
„Enefit“ verslo klientų marketingo vadovė Inga Girdenienė pastebi, kad net 16 proc. įmonių visai netaiko jokių tvarumo iniciatyvų. O tos, kurios taiko, renkasi didelių pastangų nereikalaujančius tvarumo sprendimus. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė (59 proc.) tyrime dalyvavusių įmonių atstovų teigia, kad išeidami iš darbo išjungia visus elektros prietaisus. Verslininkai imasi ir kitų priemonių – keičia senus elektronikos prietaisus naujais, įrengia automatinius šviesos jungiklius, edukuoja savo darbuotojus, kaip taupyti energiją ir atidžiai seka suvartojamos energijos kiekį.
„Visos energetinio tvarumo priemonės yra sveikintinos, tačiau dauguma tų sprendimų statant ar renovuojant patalpas diegiami automatiškai. Pirmasis verslo tvarumo praktikų tyrimas parodė, kad verslas daugiau garsiai kalba apie tvarumo sprendimus, nei juos įgyvendina. Tik 29 proc. apklaustų įmonių vartoja žaliąją energiją“, – kalba „Enefit“ atstovė.
Remiantis tyrimo duomenimis, mažiau nei trečdalis (29 proc.) tvarumo iniciatyvas taikančių jau vartoja žaliąją energiją. Daugiau nei pusė (53 proc.) šių bendrovių turi žalios energijos tiekimo sutartis. Dar beveik trečdalis (32 proc.) – patys gaminasi elektrą ant objekto arba naudoja nutolusias elektrines. 8 proc. įmonių naudoja abu šiuos žaliosios energijos sprendimus.
Netiki, kad žalioji energija – tikrai žalia
41 proc. tyrime dalyvavusių įmonių žaliosios energijos nepasirinko dėl kainos. Kitos dvi ryškios priežastys – edukacijos ir sąmoningumo stoka. Beveik 60 proc. įmonių turi kitų motyvų: neteikia tam prasmės (32 proc.) arba netiki, kad įmonę pasieks žalioji energija (27 proc.). „Verslo žaliojo intelekto koeficiento“ tyrimo rezultatai taip pat patvirtino edukacijos stoką. Paaiškėjo, kad net 72 proc. įmonių atstovų nėra girdėję apie žaliosios energijos kilmės garantiją.
I. Girdenienė primena, kad kilmės garantija yra 12 mėnesių nuo išdavimo datos galiojantis pažymėjimas, patvirtinantis, kad vartotojas energiją gauna iš atsinaujinančių šaltinių. Energijos tiekėjai iš atsinaujinančius šaltinius naudojančių gamintojų perka kilmės garantiją konkrečiam elektros kiekiui. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus kilmės garantijas išduoda Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius – „Litgrid“. Kilmės garantijos administruojamos „Grexel“ sistemoje.
Spaudimas iš trečiųjų šalių – stiprėja
„Šiandien nestebina faktas, kad verslas pirmiausia žiūri į pajamų ir išlaidų eilutes, o ne į energijos kilmę. Tačiau pastebimas vis labiau stiprėjantis verslui spaudimas vartoti žaliąją energiją iš išorės, t. y. potencialių partnerių, investuotojų, reguliuojančių institucijų ar klientų. Pavyzdžiui, šiais metais sulaukėme net keturis kartus daugiau prašymų pateikti žaliosios energijos kilmę pagrindžiančius sertifikatus, nei praėjusiais“, – kalba „Enefit“ verslo klientų marketingo vadovė I. Girdenienė.
Verslas, pasirinkęs žaliąją energiją, įsirengęs saulės elektrinę bei padidinęs energetinį efektyvumą, rezultatą skaičiuojant CO2 emisijas gali pajusti pakankamai greitai.
„Šie skaičiai aktualūs ruošiant tvarumo ataskaitas dėl neseniai įsigaliojusios ES direktyvos, kurios poveikį netrukus pajus visi rinkos dalyviai. Nors formaliai direktyva kol kas paveiks tik dalį verslo sektorių, realiai jos poveikį pajus visi rinkos dalyviai, nes ataskaitas privalančios teikti įmonės jas pagrindžiančių duomenų prašys ir iš savo partnerių ar tiekėjų“, – konstatuoja „Enefit“ atstovė.
Akivaizdi didelė „žaliojo plovimo“ grėsmė
Daugiau nei trečdalis verslo (37 proc.) „Enefit“ inicijuotoje apklausoje teigia į savo įmonės strategijas įsitraukę tvarumo klausimus. Beveik pusė (47 proc.) įmonių savo rinkodaroje ir komunikacijoje apie įmonę vartoja tokias žymas kaip „žalias“, „tvarus“, tačiau pagrįsti ar įrodyti savo teiginius gali vos 25 proc.
Anot I. Girdenienės, akivaizdu, jog tai lemia didelis kompleksas reiškinių: stiprėjanti konkurencinė aplinka iš pagrįstai ir nepagrįstai apie tvarumą komunikuojančių konkurentų, teisinės reguliacijos ir kontrolės komunikacijoje trūkumas bei įmonių edukacijos apie žalumą stoka.
