Pastaraisiais metais Lietuvoje klesti įmonės, kurios specializuojasi mokėjimo sprendimų, tarpusavio skolinimo, blokų grandinių bei kitose finansinių technologijų srityse. Tačiau ar visapusiškai išnaudojame fintech tikslams sukurtą technologinę infrastruktūrą? 
Pastaraisiais metais Lietuvoje klesti įmonės, kurios specializuojasi mokėjimo sprendimų, tarpusavio skolinimo, blokų grandinių bei kitose finansinių technologijų srityse. Tačiau ar visapusiškai išnaudojame fintech tikslams sukurtą technologinę infrastruktūrą? Išvystytos technologijos atvėrė dar vieną galimybę lyderystei, tik šįkart insurtech (draudimo technologijų) srityje. Teisinis reguliavimas taip pat tam yra palankus. Tačiau ar verslas pasinaudos šia galimybe bei kokie pasaulyje jau egzistuojantys verslo modeliai gali būti pritaikyti Lietuvoje?
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kas yra insurtech?
Insurtech vadinamos įmonės, naudojančios technologijas ir inovacijas tam, kad pagerintų draudimo produktų platinimo, kainodaros, įvykių administravimo ar kitus procesus. Taip sukuriamas konkurencinis šių bendrovių pranašumas tradicinėje draudimo rinkoje. Insurtech startuoliai naudoja pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, duomenų analizė, mašininis mokymas ir blokų grandinės, siekdami sukurti efektyvesnes ir kliento poreikiams pritaikytas draudimo paslaugas.
Insurtech startuolių tikslas yra optimizuoti tradicinius draudimo procesus, mažinti sąnaudas, efektyvinti rizikos vertinimą ir teikti klientams asmeniškesnį draudimo paslaugų paketą: teikti draudimo apsaugą tik ten ir tik tiek, kiek klientui jos reikia.
Yra trys pagrindiniai insurtech veiklos modeliai: savitarpio draudimas, agregatorius ir draudimas pagal poreikį (insurance on demand). Pastarojo atveju, vietoje standartinio transporto priemonių draudimo, už kurį klientai turi mokėti visus metus, nepaisant to, kiek realiai jie naudojasi automobiliu, insurtech startuoliai siūlo programėles, kurių pagalba draudimas yra įsigyjamas tik tuo metu, kai automobilis yra realiai naudojamas.
Insurtech užsienio rinkose
Insurtech rinkoje gausu ne tik startuolių. Tarp žaidėjų matome ir kelias visame pasaulyje garsias bendroves, tapusias pionierėmis ir iš esmės pakeitusias tradicinę draudimo rinką. Viena tokių – 2005 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigta bendrovė „Lemonade“.. Bendrovė savo klientams gali pasiūlyti ypač patrauklias kainas, nes dauguma įprastų procesų (draudimo rizikos vertinimas, draudiminių įvykių nagrinėjimas ir kiti) yra atliekami dirbtinio intelekto pagalba, taip maksimaliai mažinant patiriamus kaštus.
Kita paminėjimo verta bendrovė yra „Metromile“. Ji suteikia galimybę klientams įsigyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą pigiau, apskaičiuodama draudimo įmokas pagal individualius vairavimo įpročius ir nuvažiuotą atstumą. Taip mažai keliaujantiems automobiliu suteikiama galimybė už draudimą mokėti mažiau. Analogiškas paslaugas teikia ir Estijoje įsikūręs startuolis „Cache“.
Airijos startuolis „Companjon“, bendradarbiaudamas su didžiausiomis pasaulio oro linijomis, kelionių bei renginių organizatoriais, siūlo klientams automatizuotus ir labai paprastus būdus įsigyti kelionės, bagažo, sveikatos ar renginių draudimą.
Dar viena internetinė platforma „Oscar Health“, revoliucionavusi sveikatos draudimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, vartotojams leidžia valdyti savo sveikatos draudimą internetu arba per mobiliąją programėlę. Šis startuolis naudoja pažangius duomenų analizės metodus, kurie padeda individualizuoti ir parinkti vartotojui tinkamiausią sveikatos draudimo planą, o taip pat pateikia vartotojams patarimų, susijusių su sveikatos priežiūra.
Lietuvoje taip pat veikia net kelios itin sėkmingos insurtech bendrovės, tokios kaip draudimas.lt bei „Edrauda“. Jos siūlo draudimo įmokų palyginimo agregatorius. Tačiau kaip rodo užsienio bendrovių pavyzdžiai, draudimo technologijų rinkos galimybės Lietuvoje dar tikrai nėra išnaudotos.
Lietuvos reguliacinė aplinka bei specialistų pasiūla
Viena pagrindinių prielaidų sėkmingai insurtech kompanijų veiklai Lietuvoje yra palanki reguliavimo aplinka. Startuolis, įdarbindamas technologinius sprendimus, gali platinti draudimo produktus tapdamas draudimo brokerių įmone arba draudimo agentu.
Draudimo brokerių įmonėms taikoma daugiau reikalavimų. Pavyzdžiui, turėti bent vieną brokerio veikla galintį užsiimti darbuotoją, suformuoti 19 510 eurų nuosavą kapitalą, turėti atskirą depozitinę banko sąskaitą, apsidrausti profesine civiline atsakomybe ir kita. Tuo pat metu draudimo brokerių įmonės nėra licencijuojamos, o įmonės steigimo ir registravimo draudimo brokerių įmonių registre procesas nėra sudėtingas ir paprastai netrunka ilgiau 6 mėnesių.
Tuo tarpu draudimo agento veikla nėra licencijuojama, įmonė net neturi būti registruojama priežiūros institucijoje, o jai taikomi tik minimalūs reikalavimai. Pavyzdžiui, būti nurodytam draudiko agentų sąraše, užtikrinti pakankamą draudimo žinių turėjimą, neplatinti tapačių draudimo produktų iš skirtingų draudikų ir kita.
Negana palankaus reguliavimo, Lietuvos bankas sukūrė fintech įmonėms palankias veiklos pradėjimo sąlygas, kurios taip pat sėkmingai gali būti taikomos insurtech startuoliams. Vertėtų išskirti Bandomąją finansinių inovacijų aplinką („Sandbox“), kuri leidžia išbandyti savo finansų produktus kontroliuojamoje aplinkoje, „Newcommer“ programą ir kitas. Be to, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje užtikrina, kad draudimo technologijų įmonės galės nesunkiai išplėsti veiklą į kitas valstybes nares.
Klestinti Lietuvos informacinių technologijų specialistų pasiūla taip pat vaidina lemiamą vaidmenį kuriant palankią aplinką draudimo technologijų sektoriaus vystymuisi. Lietuva gali pasigirti aukštos kvalifikacijos ir technologijų sektorių išmanančiais profesionalais. Tai jau pritraukė pasaulinius fintech žaidėjus ir gali būti naudojama kaip tvirtas pagrindas insurtech startuolių veikloje.
Lietuvos ekosistema suteikia išskirtines galimybes plėtoti draudimo technologijomis paremtas paslaugas. Palanki reguliavimo sistema ir pažangiausių informacinių technologijų talentų pasiūla, sudaro tinkamas sąlygas Lietuvos insurtech sektoriaus augimui, tad įsibėgėjus skaitmeninei transformacijai draudimo pramonėje, Lietuva yra pasirengusi pakartoti fintech sektoriuje pasiektą sėkmę.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė ir teisininkas Dominykas Kulakas
