Per šiuos metus policija Lietuvoje užfiksavo beveik 700 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau vykdoma kontrole patenkinti ne visi. Policija kaltinama, kad greičio matuokliai, pavyzdžiui, vadinamieji mobilūs „trikojai“ esą statomi ne ten, kur reikia, ir tarsi slapstantis. Visgi išsakomoms pastaboms policija turi aiškų atsakymą.
Per šiuos metus policija Lietuvoje užfiksavo beveik 700 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau vykdoma kontrole patenkinti ne visi. Policija kaltinama, kad greičio matuokliai, pavyzdžiui, vadinamieji mobilūs „trikojai“ esą statomi ne ten, kur reikia, ir tarsi slapstantis. Visgi išsakomoms pastaboms policija turi aiškų atsakymą.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Dar 2019 metais policijos pristatyti mobilūs greičio matuokliai „PoliScan FM1“, dar vadinami „trikojais“, sulaukė išskirtinio vairuotojų dėmesio.
Panašu, kad jis neišblėso ir iki šiol – tūkstančius pažeidimų nustatantys prietaisai fiksuoja kiekvieną greičio mėgėją. Tačiau dalis vairuotojų pyksta, kad pareigūnai šiuos prietaisus esą naudoja ne ten, kur turėtų, ir stengiasi, kad matuokliai stovėtų sunkiai pastebimoje vietoje.
Atsiradus „trikojams“, sureagavo ir politikai
Policijai pradėjus naudoti „trikojus“, progos pasisakyti apie šias naujas priemones nepraleido ir kai kurie politikai.
Štai Seimo narys, konservatorius Andrius Kupčinskas 2020 m. vienoje iš socialinio tinklo „Facebook“ grupių, kurioje vairuotojai vieni kitiems praneša apie kelyje įvykusius eismo įvykius, policijos reidus ar greičio matuoklius, taip pat nepraleido progos sureaguoti – jis taip pat pasidalijo informacija, kurioje vietoje yra pastatytas „trikojis“.
Tąkart naujienų portalui tv3.lt politikas teigė, kad taip nori pradėti diskusiją, mat „trikojai“, jo pastebėjimu, yra savotiškas grįžimas į ankstesnius laikus, kai pareigūnai, naudodami specialius greičio matavimo prietaisus, tai darydavo nuošalesnėse vietose.
„Iš tikrųjų tai būdas pradėti diskusiją, nes mes ir Seime apie tai diskutavome. Man krinta į akis pirmiausiai tai, kad nėra įspėjimo ženklų. Man toks vaizdas, kad grįžtame į tų „fenų“ ar pakrūmių laikus. <...> Aš jokiu būdu nepateisinu pažeidėjų, kurie laksto gatvėmis, bet vis dėlto reikia rasti tam tikrą kompromisą.
Juk buvo aršios diskusijos ankstesniais laikais, kai buvo naudojami taip vadinami „fenai“, iš pakrūmių „šaudomi“ automobiliai, vairuotojai, viršijantys greitį, ir vėliau buvo rastas kompromisas tarp policijos bei visuomenės. <...> Aišku, priemonės yra modernesnės, bet man primena tuos ankstesnius laikus“, – anksčiau komentavo A. Kupčinskas.
Policija primena, kur statomi matuokliai
Socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat galima surasti ne vieną grupę, kurioje dalijamasi informacija, kur pareigūnai stato „trikojus“ sostinėje.
O patys internautai nevengia sukritikuoti policijos veiksmų ir pažeria kritikos – esą matuokliai naudojami siekiant pasipinigauti.
Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad sostinės apskrityse greičio matavimo prietaisai statomi dėl siekio apsaugoti ne tik pačius vairuotojus, bet ir kitus eismo dalyvius, pėsčiuosius.
„Kiekvienais metais sudaroma avaringumo schema apskrityje, taip pat atsižvelgiama į gyventojų pranešimus, kai pranešama apie besikartojančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus konkrečiose vietose, kai pastebimi chuliganiško vairavimo ar pastovaus greičio viršijimo atvejai šalia gyvenamųjų zonų“, – pasakojo T. Bražėnas.
Pasak policijos atstovo, pareigūnai atlieka avaringumo analizę, nustato, kurios vietos jau ne vienerius metus yra vienos avaringiausių apskrityje, kur dėl viršyto greičio įvyksta daugiausiai skaudžių eismo įvykių, kuriuose yra sužeidžiami arba žūsta eismo dalyviai.
„Atsižvelgus į visas šias analizes, taip yra parenkamos greičio matuoklių tikslingos statymo vietos.
Pagrindinis tikslas – eismo saugumas, avaringumo mažinimas ir galimybė išvengti skaudžių įvykių, kai nukenčia ar žūsta eismo dalyviai“, – vairuotojams priminė T. Bražėnas.
Vilniaus apskrities policijos duomenimis, naudojamais 6 greičio matuokliais – „trikojais“ – pareigūnai užfiksuoja nuo 1,2 tūkst. iki 1,7 tūkst. greičio viršijimo atvejų, priklausomai nuo skirtingų aplinkybių, pavyzdžiui, oro sąlygų ar automobilių srautų.
Štai visai neseniai vienas internautas pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotas pažeidėjus fiksuojantis „trikojis“ Kaune šalia rekonstruojamo Kleboniškio tilto, nors būtent čia zuja statybininkų sunkiasvorės transporto priemonės, taip pat yra sudėti atskiri greičio ribojimai.
Visgi Kauno policijos atstovai teigia, kad pareigūnai pasitelkia taktinius sprendimus, kur ir kada statyti turimus mobiliuosius greičio matavimo prietaisus. Ne išimtis ir užfiksuota nuotrauka šalia pat Kleboniškio tilto.
„Šiuo konkrečiu atveju – buvo gautas pranešimas, kad ant Kleboniškio tilto, pastačius greičio ribojimo ženklus, gyventojai jų nesilaiko, viršija greitį, kelia pavojų šalia dirbantiems asmenims.
Atkreipiame dėmesį, kad ne visada greitis matuojamas tik avaringiausiose vietose. Besidarbuojančius pareigūnus gyventojai gali pamatyti ir tose vietose, kuriose gyventojai aktyviausiai informuoja apie greičio viršijimo atvejus, keliamą pavojų kitiems eismo dalyviams“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare sakė policijos pareigūnai.
Pasigenda bendravimo su vairuotojais
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova svarsto, kad nors „trikojų“ naudojimas iš tiesų naudingas dalykas, leidžiantis užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
Tačiau, pasak pašnekovės, galbūt nepasitenkinimas šiomis priemonėmis kyla dėl per menkos policijos komunikacijos su vairuotojais, kodėl greičio matavimo priemonės yra statomos tam tikrose vietose, pavyzdžiui, ten, kur ir taip yra sustatytų greičio matavimo prietaisų.
„Anksčiau policija slėpdavosi už krūmų ir turėdavo vadinamą „feną“, fiksuodavo greičio pažeidėjus. Dabar situacija yra panaši – vairuotojai bijo „trikojų“, todėl važiuodami kai kuriose vietose sulėtina greitį.
Nors komunikacijos iš policijos pareigūnų galbūt ir trūksta, tačiau mobilių greičio matuoklių nauda tikrai yra pastebima, vairuotojai tapo atidesni. Vykdoma prevencija leidžia kitiems eismo dalyviams atlikti tam tikrus manevrus kelyje, pavyzdžiui, vairuotojai gali lengviau įsilieti į eismo srautą, jeigu važiuoja šalutiniu keliu ar greitėjimo juosta, taip pat gali laisviau atlikti apsisukimą. Dalis vairuotojų galvoja tik apie save – jie važiuoja tiesiai ir mano, kad gali spausti akceleratoriaus pedalą“, – kalbėjo vairavimo instruktorė.
Vairavimo kultūra – pagal mėnulio fazę
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo vairavimo instruktorė O. Židovlenkova, kartais atrodo, kad vairuotojų vairavimo kultūra priklauso ne tik nuo įgūdžių, bet ir mėnulio fazės, žvaigždžių išsidėstymo.
„Kai tik prasideda kažkokios magnetinės audros, iškart matome ir padažnėjusių avarijų skaičių, daugiau suirzusių vairuotojų. Tad tokiomis dienomis tenka dažniau drausminti ne savo mokinius, o vairuotojus. Vairavimo kultūra gerėja labai vangiai, mažais žingsniais, o tai liudija ir eismo nelaimių statistika, kad situacija kol kas yra sudėtinga“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau, kaip teigia O. Židovlenkova, vien kaltinti visų vairuotojų dėl dabartinės situacijos tikrai negalima.
„Dažnai mėtomi akmenys vien į vairuotojų pusę, tačiau kalti lygiai taip pat ir kiti eismo dalyviai, ir tie, kas reguliuoja, projektuoja eismą, t.y. institucijos, kuomet vykdo tam tikrus projektus, ir patys pėstieji, kai jie nesisaugo. Čia yra bendras katilas visų problemų, o ne tik vairuotojų kaltė“, – komentavo instruktorė.
Anot jos, kartais atrodo, kad ir ministerijos nori įvykdyti galbūt tam tikras ambicijas, o ne pagelbėti vairuotojams, pagerinti situaciją. Lygiai taip pat esą ir kitos institucijos, kurios gauna ir vykdo darbus, jie tarpusavyje nesusistyguoja.
„Pavyzdžiui, kelininkai sudeda ne taip ženklus, vėliau žymėtojai tam tikrus ruožus nubraižo ne taip, kaip reikia.
Tuo metu projektuotojai planuoja darbus vienaip, o per tam tikrą laiką pasikeičia ne eismo srautas, bet išdygsta nauji pastatai, tad atsiranda ir naujų įvažiavimų ir išvažiavimų, o vykdomas projektas tampa ne toks aktualus“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
Daugiau kaip 650 tūkst. greičio viršytojų
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, per 10 mėn šių metų mėnesių (2023 m.) iš pažeidimų fiksavimo sistemų į Administracinių nusižengimų registrą įsiregistravo 654 855 greičio viršijimo atvejai, iš kurių 122 816 atvejų, užfiksuoti mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ (tai sudaro 18 proc.).
Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, žuvusiųjų padaugėjo. Iki lapkričio 15 d. nelaimėse šalies keliuose žuvo 135 eismo dalyviai, sužeista 3001.
Trejus metus, kai eismas vienaip ar kitaip buvo apribotas ir sustabdytas per pandemiją, netekčių keliuose buvo mažiau.
Pirminiais šių metų duomenimis, tuoj pasivysime ikipandeminio laikotarpio skaičius.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. eismo įvykių užfiksuota kiek mažiau nei 2019 m. tą patį laikotarpį, tačiau daugiau nei 2020 m., 2021 m. ir 2022 m., žuvo 29 žmonėmis mažiau nei 2019 m. ir 10 žmonių mažiau nei 2020 m., bet 4 daugiau nei 2021 m. ir 28 daugiau nei tuo pat metu 2022 m.
Tik atsakingai ir atsargiai elgdamiesi išvengsime skaudžių netekčių, kurios sukrečia ne tik nukentėjusiųjų šeimas, bet ir visuomenę apskritai.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pabrėžia, kad nors Lietuva jau pamiršo baisiausius laikus, kai keliuose žūdavo apie 1 000 žmonių, už visų mūsų daromas klaidas keliuose vis dar mokame per didelę kainą: netenkame gyvybės, todėl turime saugoti save ir rūpintis kitais eismo dalyviais.
Vairuotojams primenama apie šiuo metu veikiantį Elektroninių paslaugų portalą, kur gyventojai gali matyti savo padarytus nusižengimus, administracinių nusižengimų bylose pateikti paaiškinimus ir (ar) skundus, o užpildę esančias formas, gali pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai primena, kad vairuotojai privalo važiuoti neviršydami leistino greičio ir išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
