Pasaulinė tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad universalius produktus ir paslaugas iki 2040 m. turėtų pakeisti personalizuoti. Gerėjant vartotojų ir verslo tarpusavio ryšiui, kompanijoms teks vis labiau prisitaikyti prie unikalių kiekvieno kliento poreikių, o to nepadariusioms – gresia prarasti turimas pozicijas.
Pasaulinė tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad universalius produktus ir paslaugas iki 2040 m. turėtų pakeisti personalizuoti. Gerėjant vartotojų ir verslo tarpusavio ryšiui, kompanijoms teks vis labiau prisitaikyti prie unikalių kiekvieno kliento poreikių, o to nepadariusioms – gresia prarasti turimas pozicijas. Ekspertų manymu, daugeliui žmonių produktų personalizavimas atvers vartus į dar geresnę naudojimo patirtį, tačiau kartu sukels ir naujų rizikų.
„Vartotojai privačioms bendrovėms kasdien patiki vis daugiau duomenų apie save, todėl mainais savo pirkiniams kelia daug aukštesnius lūkesčius. Šią megatendenciją pastebėsime beveik visur, pradedant miligramo tikslumu paskaičiuotomis paskirtų preparatų dozėmis, ir baigiant „ant lėkštutės“ mums atneštomis prekėmis ar finansiniais patarimais. Dėl to turėsime prisitaikyti prie siauresnių privatumo ribų“, – svarsto „Telia“ Skaitmeninimo ir analitikos vadovė Diana Gold.
Svarbiausia – prasiskverbti į burbulą
D. Gold pastebi, kad būsimąjį vartotojų elgsenos pokytį skatina pasikeitusi informacinė erdvė. Socialinių tinklų algoritmai, kaip niekada anksčiau, tiksliai parenka mums įdomų turinį, gausybė naujienų portalų ir šaltinių leidžia atsiriboti nuo neaktualių žinių ar nepatinkančios pasaulėžiūros, o „Spotify“ bei kitos transliavimo platformos kartais geriau net už mus pačius žino, kokią kitą dainą norėsime išgirsti pasibaigus klausomajai. Taip žmogus iš visų pusių apstatomas storu virtualiu mūru, nepraleidžiančiu atsitiktinių „lankytojų“.
„Prieš du-tris dešimtmečius, kai visi žiūrėjome tą pačią televiziją ir skaitėme tuos pačius žurnalus, verslai didelę auditoriją galėdavo pasiekti tik su itin universaliais ir visiems aktualiais produktais. Tuo metu dabartiniame skaitmeninių burbulų amžiuje ši strategija tampa visiškai nebetinkama, nes norint, kad būsimasis pirkėjas sužinotų apie siūlomą prekę ar paslaugą, tenka ieškoti kaip įmanoma daugiau sąlyčio taškų ir gilintis į asmeninius žmogaus interesus. Kitaip rizikuojama ne tik neatlikti pardavimo, bet netgi nepereiti individualaus informacijos „filtro“, – aiškina pašnekovė.
Kita vertus, augant pirkėjų lūkesčiams, proporcingai daugėja ir įrankių jų norams nustatyti. Be savanoriškai į socialinę erdvę keliamo turinio, verslams prieinama mūsų išmaniųjų surinkta informacija apie dažnai lankomas vietas, mūsų kalboje pasitaikančius raktažodžius bei įvairius kitus duomenys, kurie suteikia galimybę vienam klientui rodyti batų, o kitam – vaikų darželių reklamas. Taip pat pamažu veriasi ir nauji informacijos rinkimo kanalai, tokie kaip mūsų sveikatos rodiklius sekantys išmanieji laikrodžiai ar žvilgsnį į mūsų aplinką įmonėms suteiksiantys išmanieji akiniai.
Taupomi resursai ir geresnis efektyvumas
Praėjusių metų pavasarį atlikta „Euromonitor International“ apklausa nustatė, jog 48 proc. vartotojų nori unikaliai jiems sukurtų paslaugų, o 38 proc. apklaustųjų netgi yra davę sutikimą naudoti savo privačius duomenis vien tam, kad iš įmonių gautų personalizuotus ir būtent jiems nutaikytus pasiūlymus. Šie faktai, kartu beveik pusės tyrimo dalyvių išreikštu noru išsiskirti iš kitų, rodo, jog verslui teks ieškoti naujų būdu norint parduoti tas pačias prekes.
Pirkėjai kuo toliau, tuo mažiau nori vartyti katalogus ar naršyti internetinėse parduotuvėse, kadangi šie pardavimo įrankiai įpareigoja patį vartotoją nuspręsti, kuris daiktas ar paslauga jam yra geriau tinkama, bei nesuteikia išskirtinio lankstumo iliuzijos.
„Stebėdama šią problemą, Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ dar 2022 m. kai kuriose rinkose pristatė naują „Bespoke Design Studio“ portalą, kuriame pirkėjai gavo galimybę perkamų buitinės technikos įrenginių išorės dekorui panaudoti savo pačių fotografijas ar meno kūrinius, kartu pasirenkant mokėti tik už tas išmanias prietaisų funkcijas, kurios tikrai bus naudojamas“, – naują personalizuotos prekybos koncepciją pristato „Telia“ ekspertė.
Didesnis verslo, sveikatos priežiūros įstaigų ir mokymo institucijų dėmesys asmeninei žmogaus situacijai atsipirks didesniu pasitenkinimu produktais, geresniu įsitraukimu, tobulinant parduodamas prekes ar paslaugas, bei kur kas aukštesniu efektyvumu. Personalizuota medicina, individualiai parinkti mokymo planai ar netgi finansinė edukacija pareikalaus kur kas mažiau laiko ir įvairių resursų, garantuodama geresnį rezultatą.
Iššūkis – apsaugoti privatumą
Vardindama būsimas personalizavimo naudas vartotojui, D. Gold pripažįsta, kad į šią erą nepavyks žengti be įvairių kompromisų. Daugiausia rizikų neabejotinai laukia duomenų apsaugos fronte, kadangi norėdamos išsilaikyti rinkoje ir prasiskverbti į mūsų burbulą, įmonės sieks apie mus rinkti dar daugiau privačios informacijos ir kai kuriais atvejais – net ją panaudoti mūsų pačių nenaudai. Todėl reikėtų itin atsakingai vertinti kokius savo asmens duomenis leidžiame atskleisti.
„Negalėdami ne pirmo būtinumo pirkiniams skirti pinigų, greičiausiai nesilankysime elektroninėse parduotuvėse, ieškodami, ką įsigyti. Deja, atsiradusios galimybės verslui duomenyse „išskaityti“ mūsų silpnybes bei itin gerai lūkesčius atitinkančius pasiūlymus „ant lėkštutės“ nunešti į mūsų socialinę erdvę, gali vesti prie neatsakingo vartojimo. Taip mėnesio pabaigoje galimai pastebėsime neracionaliai dideles pinigines išlaidas įvairiems patraukliems niekučiams ar sumažėjusį produktyvumą dėl priklausomybei prilygstančių turinio žiūrėjimo apimčių“, – apie rizikas įspėja specialistė.
