„Meta“ reguliavimo institucijoms pranešė, kad už vieną „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrą stacionariame kompiuteryje vartotojų būtų prašoma mokėti apie 10 eurų per mėnesį ir 6 eurus už kiekvieną papildomą paskyrą. Tie, kurie soc. tinklais naudojasi telefonuose, už tokį planą mokėtų šiek tiek daugiau – apie 13 eurų per mėnesį. Tiesa, toks „Meta“ pažadas dėl plano be reklamų nėra iki galo tikslus ir gali suklaidinti kai kuriuos vartotojus.
Spalio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie „Facebook“ ir „Instagram“ valdytojos „Meta“ planus sukurti mokamą šių dviejų populiarių soc. tinklų versiją – už tai vartotojams yra žadama neberodyti reklamų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Meta“ reguliavimo institucijoms pranešė, kad už vieną „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrą stacionariame kompiuteryje vartotojų būtų prašoma mokėti apie 10 eurų per mėnesį ir 6 eurus už kiekvieną papildomą paskyrą.
Tie, kurie soc. tinklais naudojasi telefonuose, už tokį planą mokėtų šiek tiek daugiau – apie 13 eurų per mėnesį. Tiesa, toks „Meta“ pažadas dėl plano be reklamų nėra iki galo tikslus ir gali suklaidinti kai kuriuos vartotojus.
Nors Lietuvoje neturime specialaus reklamos socialiniuose tinkluose apibrėžimo, tačiau turime bendrąjį, kuris skelbia, kad reklama, tai „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis“.
Kitaip sakant, Lietuvoje reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama komercinė informacija, kurios tikslas yra skatinti vartotoją ką nors nusipirkti ir nesvarbu ar mes kalbame apie stendus autostradoje, TV, radijo reklamas, soc. tinklus ar nuomonės formuotojų įrašus – visų šių reklamos formatų tikslas yra skatinti vartotoją ką nors pirkti, ar kuo nors naudotis. Vienintelė išimtis – tai socialinės reklamos, kuriose yra kalbama apie paramą ar reklamuojama tam tikra savanoriška veikla.
Ką iš tiesų gali pažadėti „Meta“?
Taigi, būtent toks itin platus reklamos apibrėžimas ir kelia daugiausia klausimų apie tai, ką „Meta“ turi omenyje skelbdama, kad mes, vartotojai, mokėdami už soc. tinklus nematysime reklamų, nes tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ turi ne vieną reklamos formatą, kuriuo gali pasinaudoti verslai.
Pavyzdžiui, galima pirkti reklamą iš „Facebook“ ar „Instagram“, kuri bus rodoma masei vartotojų naršant pagrindinį soc. tinklų kanalą. Būtent tokią reklamą ir renkasi didžioji dalis verslų, kadangi galima pasirinkti konkrečias tikslines grupes, kuriuos norima, kad reklama pasiektų.
Kiti būdai – tai įvairių įmonių ar net konkrečių prekių ženklų paskyros ir, žinoma, nuomonės formuotojų specialiai kuriamas reklaminis turinys. Čia būtina pažymėti, kad bet kokia verslo paskyros komunikacija su vartotojais ir sekėjais irgi yra traktuojama kaip reklama ir nesvarbu kokia informacija tame įraše yra skelbiama – pagal mūsų teismų praktiką net kontaktinė informacija ar kainos nurodymas prie parduodamos prekės yra laikoma reklama.
Taigi, nors „Meta“ pranešimas ir yra gan platus bei neįvardinantis jokių konkrečių priemonių, kuriomis jie užtikrins soc. tinklus be reklamų, vis tiek galima daryti prielaidą, kad įvedus tokius planus, neliktų būtent vartotojui specialiai rodomų paties „Meta“ algoritmo reklamų. Tačiau labai tikėtina, kad verslo paskyros ir jose skelbiama informacija bei nuomonės formuotojų įrašai greičiausiai ir toliau bus matomi, kadangi jų uždarymas gali esmingai pakenkti pačiai platformai. Tokiu atveju būtų reikalingas turinio filtravimas, ko soc. platformų valdytojai kategoriškai nenori daryti ir būti už tai atsakingi.
Indrė Barauskienė, „TGS Baltic“ advokatė, asocijuotoji partnerė
