Nors gyventojai įspėjami saugotis sukčių, dalis jų vis tiek lieka apgauti. Žmonių naivumas ir patiklumas kainuoja tūkstantines sumas. Būtent tiek prarado pensininkė iš Vilniaus.
Nors gyventojai įspėjami saugotis sukčių, dalis jų vis tiek lieka apgauti. Žmonių naivumas ir patiklumas kainuoja tūkstantines sumas. Būtent tiek prarado pensininkė iš Vilniaus.
Moteris piktinasi, kad bankas jai nepadėjo išsaugoti pinigų, o priešingai, rezervuotą sumą atidavė sukčiams. Tačiau bankas aiškina, kad viską darė laikydamasis taisyklių ir lėšas rezervuoja, kad jos nebūtų išleistos kitiems dalykams.
Nulaužė pažįstamos paskyrą
Portalo tv3.lt skaitytoja Aurelija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad jos pensininkė mama pateko į sukčių pinkles ir prarado daugiau nei 11 tūkst. eurų.
„Neteisinu mamos, ji ir pati pripažįsta, kad pati atskleidė sukčiams savo banko kortelės duomenis. Iš karto kreipėmės į banką, tačiau panašu, kad „Swedbank“ dirba išvien su sukčiais“, – įtarimais dalijosi moteris.
Anot jos, rugsėjo 20 d. mama sulaukė žinutės per socialinį tinklą „Facebook“ iš vienos pažįstamos apie laimėjimą. Pasirodo, sukčiai nulaužė mamos pažįstamos profilį. Mama nieko neįtarė ir atskleidė savo banko duomenis.
Tuomet smulkiais pavedimais nuo jos sąskaitos buvo nuskaičiuota 1,8 tūkst. eurų. Po poros valandų mama suvokė, kad buvo apgauta. Iš karto paskambinome į banką. Ten mums patvirtino, kad nuo sąskaitos nuskaičiuota 1,8 tūkst. eurų. Paprašėme užblokuoti sąskaitą“, – pasakojo Aurelija.
Tačiau kitą dieną nuvykusi į banką ji sužinojo, kad mamos sąskaitoje rezervuota 11 tūkst. eurų.
„Dar kartą informavome apie sukčius ir paprašėme, kad rezervaciją atšauktų ir pinigus grąžintų į mamos sąskaitą. Tačiau banko atstovė tikino, kad buvo atliktas tarptautinis pirkimas ir nieko negalima padaryti. Anot banko, mama pati patvirtino pirkimą.
Suprantu, kad mama pasielgė neįtikėtinai naiviai ir neatsakingai. Tačiau ją apgavo sukčiai. Negi bankas negali padėti? Pasirodo, kad negali. Mamos pinigai dar „kabėjo“ dvi dienas ir galiausiai bankas juos pervedė sukčiams“, – piktinosi moteris.
Aurelija pasakojo, kad kartu su mama pateikė bankui pretenziją, prašė paaiškinimo, tačiau bankas toliau laikėsi savo pozicijos.
„Banko atstovai kaltino mamą neatsakingumu, tikino, kad ji pati suvedė visus duomenis, todėl jie nematė pagrindo sustabdyti pavedimą.
Tikrai sutinku, kad mama pasielgė blogai, tačiau ar neturėtų bankas padėti savo klientui? Dabar atrodo, kad tie pinigai buvo specialiai rezervuoti sukčiams ir bankas kai tik galėjo juos pervedė“, – skundėsi moteris.
Pasak jos, kai klientas nori didesnę sumą kur nors pervesti, bankas pavedimą sustabdo ir prašo pasiaiškinti, kur žmogus nori išleisti savo pinigus.
„O sukčiavimo atveju nemato nieko blogo, kad 11 tūkst. eurų keliauja į kažkokią neaiškią sąskaitą užsienyje“, – piktinosi moteris.
Nors lėšos rezervuotos, jos jau priklausė sukčiams?
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas komentavo, kad operacijos mokėjimo kortele yra vykdomos ne nurašant lėšas iš mokėtojo sąskaitos, o rezervuojant ir tik tuomet pervedant gavėjui.
„Pirmiausia, prekybininko mokėjimo paslaugų teikėjas, bankas prašo per Mastercard informacijos, ar gali aptarnauti kortelę, t. y., ar joje yra reikiama lėšų sumą ir ar kortelės naudotojas davė sutikimą, patvirtino turima identifikavimo priemone.
Mes, patvirtinę tokią informaciją, per Mastercard gauname žinią, kad mokėtojas per prekybininką inicijavo operaciją, davė sutikimą, todėl rezervuojame operacijos sumą su mokėjimo kortele susietoje sąskaitoje“, – sakė banko atstovas.
Anot jo, suma rezervuojama, tam, kad nebūtų panaudotos tos operacijai vykdyti reikalingos lėšos kitoms mokėtojo inicijuojamoms operacijoms sąskaitoje įvykdyti.
„Bet neatšaukiamumo momentas jau būna prasidėjęs. Tik vėliau, kitą darbo dieną po to, kai iš mūsų nusirašo, mes nurašome iš mokėtojo sąskaitos, kai tik per Mastercard gauname informaciją, kad atitinkamą sumą prekybininko bankas jau nusirašė iš mūsų korespondentinės sąskaitos, gauname per Mastercard atitinkamą operacijos finansinį patvirtinimą.
Trumpiau, mes pirmiau sumokama prekybininko bankui, o tada tik nusirašome iš mokėtojo sąskaitos. Iki to laiko nuo sutikimo davimo lėšos tik rezervuotos tam, kad mokėtojas jų neišleistų kitiems tikslams“, – komentavo G. Vercinskas.
Jo teigimu, prekybininko bankas nebūtinai gali atsiųsti finansinį patvirtinimą, nes dėl įvairiausių priežasčių gali neįvykti sandoris, už kurį atsiskaitoma mūsų išduota mokėjimo kortele.
„Tuomet mes panaikiname rezervaciją po 10 dienų automatiškai. Visa tai aprašyta mokėjimo kortelės sutarties sąlygose“, – teigė G. Vercinskas.
Gyventojai gali kreiptis į Lietuvos banką
Lietuvos bankas komentavo, kad bankas turi teisę nurašyti inicijuotos mokėjimo operacijos sumą iš karto, kai tik gauna mokėjimo nurodymą.
„Kai atsiskaitoma mokėjimo kortele, lėšų rezervacijos iki faktinio mokėjimo operacijos įvykdymo mechanizmą nustato tarptautinių kortelių asociacijos taisyklės. Inicijavus mokėjimo operaciją kortele, lėšos su kortele susietoje sąskaitoje, siekiant užtikrinti vėlesnį lėšų nurašymą, pirmiausia yra rezervuojamos.
Kai kortelės turėtojas patvirtina mokėjimo operaciją su savo prisijungimo priemone, mokėjimas jau būna įvykdytas ir rezervacijos panaikinimas lėšų gavėjui ar lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, negalimas“, – aiškino Lietuvos bankas.
Anot jo, jeigu vartotojas mano, kad bankas pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, susijusius su teikiamomis finansinėmis paslaugomis, ir jo netenkina banko priimti sprendimai, vartotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo.
Pataria saugotis sukčių
„Swedbank“ perspėja savo klientus išlikti budriais ir skelbia informaciją apie tai, kaip atpažinti sukčiavimo atvejus, taip pat ragina ypač atidžiai ir kritiškai vertinti bet kokius gautus prašymus atskleisti ar suvesti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
„Niekada niekam neatskleiskite savo naudotojo ID, PIN kodų ar mokėjimo kortelės informacijos. Ypač budrūs bukite tuomet, jei banko darbuotoju prisistatantis asmuo prašo šių duomenų, nors Jūs patys bankui neskambinote ir neketinote vykdyti jokių operacijų – nei prisijungimo, nei pervedimų tvirtinimo.
Nespauskite jokių e. paštu, pokalbių programėlėse ar SMS žinutėse gautų nuorodų, nevykdykite prašymų suvesti arba padiktuoti prisijungimo prie interneto banko ar kortelės duomenis; atidžiai įvertinkite savo telefono ekrane matomą prašymą įvesti turimos prisijungimo priemonės slaptažodį, jei neturite su kuo sulyginti kontrolinio kodo ar jis nesutampa“, – patarė bankų specialistai.
Anot jų, jeigu kyla nors mažiausia abejonė, geriausia neskubėti ir nedelsiant nutraukti veiksmus. „Neskubėkite vesti slaptažodžių išsamiai nesusipažinę su turimos priemonės ekrane matoma informacija. Slaptažodžio įvedimui turite pakankamai laiko – daugiau nei 15 sekundžių, tad neskubėkite ir būkite budrūs“, – patarė bankų specialistai.
