Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansinių technologijų galimybes turizmo rinkoje. 
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų grupė atliko tyrimą, orientuotą į finansinių technologijų galimybes turizmo rinkoje. „Nors rinkoje dažnai pastebimas susidomėjimas finansinėmis technologijomis ar su jomis susijusiomis idėjomis, tyrimų šioje srityje vis dar atliekama nepakankamai“, – teigia mokslininkė, projekto vadovė prof. Alfreda Šapkauskienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia teigiamą verslo požiūrį į finansinių technologijų inovacijas, tačiau baimę kelia valiutos nestabilumas ir su juo siejamos rizikos. Visgi vartotojų tyrimas rodo, jog poreikis egzistuoja: didžiausias procentas tyrimo dalyvių pageidautų kriptovaliuta atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 %), automobilio nuomos paslaugas (36,6 %) bei bilietus į renginius (33,6 %). Be to, atitinkami veiksniai, siejami su kriptovaliuta, turi įtakos didesniam vartotojų pasitenkinimui.
„Mums labai svarbūs šių tyrimų rezultatai: turizmo verslo atstovai dar kartą įrodė, kokia trapi yra net ir inovacijų atsiradimo galimybė, jei verslas ir mokslas nedirba kartu“, – teigia prof. Aida Mačerinskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė.
Verslo atstovų požiūris pozityvus, tačiau vengiama rizikos
Lietuvoje kriptovaliuta dažniausiai yra laikoma investicijų galimybe, tačiau pasaulyje tai yra ir atsiskaitymo už paslaugas priemonė. Mūsų šalyje tokia galimybė taip pat egzistuoja, tačiau vis dar nėra labai populiari.
Pirmajame tyrime dalyvavę turizmo paslaugų įmonių vadovai, turintys ilgametės vadovavimo turizmo versle patirties, teigiamai vertino finansinių technologijų inovacijas ir pripažino, kad naujovės versle yra neišvengiamos. Diskutuojant, kiek atsiskaitymai kriptovaliuta galėtų pritraukti turistų į Lietuvą, nuomonės išsiskyrė. Nišinių, orientuotų į išskirtines paslaugas verslų atstovai pozityviai vertino papildomų rinkų pritraukimo galimybę, tačiau kiti ekspertai tuo abejojo. Didžiausiais kriptovaliutos trūkumais ekspertai laikė valiutos nestabilumą ir negatyvų žiniasklaidos požiūrį.
Mokslininkų dėmesį atkreipė verslo atstovų išsakyti pasiūlymai – rekomendacijos, kurios galėtų skatinti tokių inovacijų atsiradimą kasdienybėje. Išryškėjo viena ypatybė: kol nebus tikslingai propaguojamas teigiamas požiūris į kriptovaliutą ar nebus sukurta kriptovaliutos naudojimo skatinimo priemonių politika, bus sunku įveikti egzistuojančias rizikos baimes.
Vartotojai pasirengę naujovėms
Antrojo tyrimo rezultatai parodė, kad tai, kaip asmuo suvokia technologijas, daro tiesioginę įtaką motyvams įsigyti tam tikrą turizmo paslaugą, požiūriui į ją ir pasitenkinimui. „Tai buvo sudėtingas tyrimas, kuriam reikėjo ir marketingo žinių, ir suprasti, kas yra kriptovaliutos, kokios yra turizmo sektoriaus tendencijos“, – savo projektine patirtimi dalinasi dr. Rasuolė Andrulienė.
Apklausus 786 respondentus, gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų kriptovaliuta pageidautų atsiskaityti už skrydžio paslaugas (45 %), automobilio nuomos paslaugas (36,6 %), bilietus į renginius (33,6 %), kelionių paketus (33,2 %), maitinimo ir maisto pristatymo paslaugas (31,1 %), apgyvendinimo paslaugas (30,6 %), bilietus į traukos objektus (29,2 %), transporto bilietus (26,7 %) bei kitas paslaugas (8,6 %).
Tyrimas atskleidė, jog tai, kad kriptovaliuta nesiejama su kredito kortelėmis, asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, parašu ir pan., yra laikoma motyvaciniais veiksniais, teigiamai veikiančiais vartotojo požiūrį ir pasitenkinimą.
Turime galimybę rinktis, kuriuo keliu eiti
„Kai mokslininkai tiria vartotojų požiūrį, yra gaunami skaičiais pagrįsti rezultatai, kurie galėtų būti pagrindas daryti sprendimus. Svarbu, kad verslo atstovai ir valstybės sprendimų priėmėjai inicijuotų tokius tyrimus arba naudotų jau atliktų tyrimų rezultatus. Mokslas yra puikus įrankis tobulinti pasaulį, kuriame gyvename“, – mintimis dalinasi prof. Aida Mačerinskienė.
Atlikę tyrimus mokslininkai siūlo dvi galimas Lietuvos pozicijas ateityje. Pirmuoju atveju Lietuvoje būtų skiriama gerokai daugiau dėmesio finansinių technologijų naujovėms ir skatinama atsiskaityti už turizmo paslaugas kriptovaliutomis. Mokslininkų teigimu, šias technologijas reikia tirti ir analizuoti, o rezultatus pristatyti bendruomenei ir ją ugdyti. Tai labai įdomi sritis, kurios galimybės vis dar per mažai ištirtos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Antruoju atveju Lietuva galėtų išlaikyti pasyvesnę poziciją, stebėdama kitų Europos šalių pavyzdžius ir informuodama bendruomenę apie technologijų ir rinkos naujoves.
