Su įvairiais sukčiavimo atvejais susiduria daugiau nei 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo apraiškas. Tokius rezultatus atskleidžia šių metų rugsėjį atlikta reprezentatyvi apklausa.
Su įvairiais sukčiavimo atvejais susiduria daugiau nei 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo apraiškas. Tokius rezultatus atskleidžia šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anot centro direktorės Eglės Lukošienės, šia apklausa siekta detaliau pažvelgti į tai, ar šalies gyventojai tampa labiau informuoti apie sukčiavimo atvejus: pagal kokius kriterijus, bruožus atpažįsta sukčius, kokių veiksmų jie imasi. Taip pat domėtasi, kas padeda lengviau atpažinti sukčiavimo būdus.
„Visuomenė yra intensyviai šviečiama apie sukčiavimo atvejus, dominuojančius pinigų išviliojimo būdus. Vis dėlto, statistiniai duomenys rodo, kad sukčiai išlieka aktyvūs, todėl svarbiausiu įgūdžiu kiekvienam turėtų būti kritinis mus pasiekiančios informacijos vertinimas: tai – pirmoji gynybos linija, kurią sustiprindami tapsime vis atsparesni sukčiams“, – teigia E. Lukošienė.
Sukčius atpažįsta iš kelių požymių
Paklausti, pagal kokius požymius nustato, kad telefono skambutis, trumpoji (SMS) žinutė ar elektroninis laiškas gali būti sukčių darbas, 77 proc. apklaustųjų nurodo, kad skambinančiojo ar žinutės numeris yra nelietuviškas. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.
Maždaug 2/3 apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis: prisijungimus prie internetinės bankininkystės, mokėjimo kortelių kodus ir kt. Panašiai daliai respondentų sukčiavimo apraiškas išduoda SMS žinutėse ir elektroniniuose laiškuose esančios gramatinės klaidos.
„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad žmonės geba vis dažniau identifikuoti sukčių naudojamus metodus: netipinį adresą, numerį iš užsienio, spaudimą pateikti duomenis – tai dažniausiai pasitaikančios duomenų vagystės, vadinamojo „fišingo“, ir investicinio sukčiavimo požymiai“, – paaiškina centro vadovė E. Lukošienė.
Niekaip galimų finansinių sukčių neidentifikuoja vos 1 proc. apklaustųjų, o 6 proc. visai nėra susidūrę su sukčiavimo atvejais.
Sukčius linkę ignoruoti
Lietuvos gyventojai, susidūrę su finansinio sukčiavimo apraiškomis, dažniausiai ignoruoja įtartinus elektroninius laiškus ir skambučius – taip elgiasi 74 proc. apklaustųjų. Tuo metu du trečdaliai gautas žinutes ar laiškus tiesiog ištrina, o skambinančiųjų numerius – užblokuoja.
Kas dešimtas respondentas žengia dar toliau ir imasi aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, kreipiasi į nuo sukčių apsisaugoti galinčias padėti institucijas: banką, policiją, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Beveik tiek pat praneša įmonėms ar įstaigoms, kurių vardu dangstosi sukčiai. Pastebima ir tai, kad respondentai sukčiavimo atvejais dalijasi socialiniuose tinkluose, taip siekdami apie juos informuoti kuo daugiau žmonių.
„Lietuvos gyventojai tampa pilietiškesni – tai parodo jų aktyvumas dalijantis informacija apie sukčiavimą ir jo apraiškas. Tačiau negalime pamiršti, kad nusikaltėliai – taip pat aktyvūs, tobulina taikomus mechanizmus: pasitelkia realias primenančias investavimo platformas, imituoja naujienų tinklalapius, naudoja žymių žmonių atvaizdus, kurie skatina leistis į finansines avantiūras. Todėl ir toliau reikia atidžiai vertinti mus pasiekiančią informaciją, ugdyti kritinį mąstymą bei nepasiduoti emocijoms“, – sako E. Lukošienė.
Prevencinės priemonės duoda rezultatus
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per antrąjį 2023 m. ketvirtį ketino išvilioti per 4 mln. eurų. Realūs nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų, ir jie buvo 1,4 mln. eurų mažesni nei pernai tuo pat metu.
Apklausos duomenimis, gyventojams atpažinti sukčiavimo atvejus labiausiai padeda prevencinė informacija, pateikiama žiniasklaidoje, atsakingų institucijų interneto tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose – taip teigia kone du trečdaliai respondentų.
Nemaža dalis – 55 proc. – šalies gyventojų pasitiki technologiniais apsaugos sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu SMS žinučių ar elektroninių laiškų perkėlimu į „šlamšto“ aplanką. Tuo metu kas antrą paveikia žiniasklaidoje nušviečiamos realios, su finansiniu sukčiavimu susidūrusių žmonių istorijos.
„Verslo organizacijos, valstybės institucijos aktyviai informuoja apie pastebimus sukčiavimo atvejus, perspėja apie bandymus neteisėtai dangstytis jų vardu. Apklausos rezultatai rodo, kad prevencinės žinutės viešojoje erdvėje yra tarp pagrindinių informacijos šaltinių, leidžiančių lengviau atpažinti galimus sukčiavimo atvejus“, – teigia centro direktorė E. Lukošienė.
Šios tendencijos – kuo plačiau šviesti apie pastebėtas naujas tendencijas, plačiai paplitusius ir rečiau sutinkamus bei naujus sukčiavimo būdus – ir toliau turėtų išlikti tarp svarbiausių veiksnių, formuojančių visuomenės atsparumą tokio pobūdžio nusikaltimams.
