Nors su nuotraukų vagystėmis ir mėgdžiojimu socialiniuose tinkluose dažniausiai susiduria įžymybės, pastaruoju metu nuo to vis dažniau nukenčia ir paprasti žmonės, sako VU Kauno fakulteto dekanas dr. Kęstutis Driaunys. Docento teigimu, kitu asmeniu internete apsimetantys žmonės dažniausiai siekia vieno iš trijų tikslų: išvilioti pinigus, pakenkti asmens reputacijai arba paskleisti propagandą. 
Nors su nuotraukų vagystėmis ir mėgdžiojimu socialiniuose tinkluose dažniausiai susiduria įžymybės, pastaruoju metu nuo to vis dažniau nukenčia ir paprasti žmonės, sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dekanas dr. Kęstutis Driaunys. Docento teigimu, kitu asmeniu internete apsimetantys žmonės dažniausiai siekia vieno iš trijų tikslų: išvilioti pinigus, pakenkti asmens reputacijai arba paskleisti propagandą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apsimetant kitu asmeniu, prašoma pervesti pinigus
Kaip LRT radijui pasakoja dr. K. Driaunys, šiais laikais į socialinius tinklus įkeltas nuotraukas pavogti gali visi, kas netingi: nuo nuobodžiaujančių moksleivių ar studentų iki patyrusių specialistų, norinčių pasipelnyti.
Anot eksperto, bene dažniausiai atvaizdų vagystės atvejai būna susiję su noru finansiškai praturtėti. Pavyzdžiui, apsimetant kitu žmogumi, įsiveliama į romantiškus santykius, o paskui partnerio prašoma paskolinti tam tikrą sumą.
„Buvo neseniai toks nutikimas. Su merginos nuotrauka buvo sukurta paskyra pažinčių svetainėje. Atsirado vaikinas, vyko diskusija, pokalbio metu užgimė romantiški santykiai. Po kažkurio laiko „mergina“ paprašė paskolinti pinigų. Vaikinas geros širdies, norėdamas žmogui padėti, pasiėmė paskolą ir pervedė 30 tūkst. eurų“, – teigia VU Kauno fakulteto dekanas.
Pažymi pašnekovas, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet iš socialinių tinklų paimta nuotrauka panaudojama toje pačioje platformoje sukurti paskyrai, imituojančiai žmogų. Tuomet padėti bėdoje prašoma draugų.
„Sukuriama fiktyvi paskyra, draugams parašoma žinutė, kad šiuo metu esu pakliuvęs į kažkokią situaciją, neturiu pinigų, man reikia papildymo telefonui. O draugai jam atsiunčia kodą papildymui. Visiškai kitam žmogui, o po to skolą grąžinti tikisi arba reikalauja iš to žmogaus, kieno paskyroje tai buvo parašyta“, – dėsto specialistas.
Docento teigimu, kiti dažnai pasitaikantys atvejai, susiję ne su finansiniu sukčiavimu, apima norą pakenkti aukos reputacijai arba viešojoje erdvėje paskleisti melagingas žinutes.
„Tai gali daryti politiškai motyvuoti, aukščiausio lygio valstybių remiami specialistai, siekdami platinti propagandą ir siekdami daryti įtaką visuomenės procesams“, – tvirtina dr. K. Driaunys.
Ką daryti susidūrus su atvaizdo vagyste?
Anot eksperto, pastebėję, jog socialiniuose tinkluose naudojamas pavogtas jų atvaizdas, žmonės pirmiausia turėtų apie tai informuoti pačią platformą, kurioje šis įvykis nutiko. Tą reikėtų padaryti raportuojant nuotrauką pasisavinusią paskyrą.
„Kiekviename socialiniame tinkle (...) paprastai yra mygtukas, galimybė pranešti, taip sakoma, raportuoti apie kažkokį įvykusį asmens duomenų nutekėjimą arba neteisėtą asmens duomenų panaudojimą.
(...) Priklausomai nuo tinklo, gausime tam tikrus klausimus. Turėsime užpildyti, atsakyti, kokiu būdu šita paskyra pažeidžia ar tai asmens privačių duomenų teises, ar tai intelektinės nuosavybės teises“, – aiškina LRT radijo pašnekovas.
Jo teigimu, pamačius pavogtą atvaizdą ir įvertinus, kokiems tikslams jis yra panaudotas, žmogus gali kreiptis ir į įvairias Lietuvos institucijas, įskaitant teisėsaugą.
„Visada reikėtų įsivertinti, (...) kaip ta informacija yra naudojama. Jeigu mes matome, kad mūsų informacija, asmens duomenys paviešinti visuomenės informavimo priemonėse, televizijos laidose, radijuje, žurnaluose, tai galbūt užtektų kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.
Bet jeigu mes manome, kad mūsų asmeniniai duomenys nutekėjo arba yra gauti pasinaudojus tapatybės vagyste, (...) mūsų duomenys yra naudojami asmeniui šmeižti ar kažkokioms kitokioms nusikalstamoms veikoms organizuoti, tada, be abejo, reikia kreiptis į policiją“, – teigia VU Kauno fakulteto dekanas.
Kaip apsaugoti savo nuotraukas?
Kaip pažymi specialistas, norėdami sumažinti tikimybę susidurti su tokiomis situacijomis, turėtume savo paskyras socialiniuose tinkluose nusistatyti kaip privačias, skirtas tik draugams, kuriais galima pasitikėti. Tuo tarpu jeigu paskyra yra viešai prieinama, grėsmės, jog nuotrauka gali būti pavogta, išvengti neįmanoma.
„Kad atvaizdo niekas nepanaudotų, [yra] vienintelis būdas – nekelti ten savo nuotraukų, nes visa tai, ką įdėjote internete, kas yra viešai prieinama, gali būti panaudota.
(...) Mes visi tikimės, kad yra stebuklingas mygtukas ar tabletė, kurią išgėrus ar paspaudus staiga viskas pasikeis ir mes būsime saugūs. Tiesą sakant, tokio sprendimo nėra“, – tvirtina dr. K. Driaunys.
Viso pokalbio klausykitės LRT radijo laidos „10–12“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
