Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. EUR baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Kaip teigia specialistai, į tokius institucijų sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos socialinės medijos platformos, prie kurių prieigą turi pilnametystės nesulaukę asmenys.
Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. EUR baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Kaip teigia specialistai, į tokius institucijų sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos socialinės medijos platformos, prie kurių prieigą turi pilnametystės nesulaukę asmenys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„TikTok“ platformai bauda buvo skirta dėl kelių priežasčių. Pirmoji, kurią įvardina advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka, yra ta, kad 13–17 m. vartotojams buvo automatiškai siūloma kurti viešas paskyras. „Tai reiškia, kad tokią informaciją kaip patiktukai, įkeltas turinys, žymos ir galimybę susisiekti su vaikais komentarų ir privačių žinučių skiltyse turėjo ne tik kiti programėlės vartotojai, bet ir tie, kurie paskyrų neturėjo“, – aiškina teisininkas.
Be to, nusprendus pakeisti viešos paskyros nustatymus į privačios, atsirasdavo pranešimai, skatinantys to nedaryti. Nustatymuose taip pat reikėjo ieškoti galimybės apriboti keliamų vaizdo įrašų matomumą, komentarų ir privačių žinučių gavimą.
„Pažeidimų buvo rasta ir su šeimai skirtais nustatymais. Tėvai galėjo sujungti savo ir vaikų paskyras, jas valdyti, riboti prieigą prie žinučių, taip pat keliamo turinio matomumą ir netgi pakeisti vaiko paskyros nustatymus iš privačios į viešą, tačiau duomenų apsaugos komisija nustatė, kad nebuvo užtikrinta pakankama tokio šeimos nustatymo kontrolė, t.y. nebuvo nustatoma, kad paskyrą tikrai kuruoja su vaiku susijęs asmuo“, – teigia M. Civilka.
Technologijų industrijos ekspertas priduria, kad baudą skyrusi institucija taip pat įvardino nepakankamą asmenų iki 13 metų autentifikaciją ir amžiaus patikrinimą. Kaip teigia advokatas, iš esmės buvo apsiribojama paties vartotojo patvirtinimu, kad jis yra sulaukęs 13 metų – minimalaus amžiaus, nuo kurio galima naudotis platforma.
„Airijos duomenų apsaugos komisiją į sprendimą įtraukė ir Vokietijos reguliavimo institucijos išvadą, kad programėlėje naudojami įvairaus elgesio ir dizaino metodai (angl. „dark patterns“), skirti paveikti vartotojų pasirinkimą internete, pažeidė GDPR principus“, – prideda M. Civilka.
Problema aktuali ir kitiems
„TikTok“ buvo skirti 3 mėnesiai atlikti visus reikalingus pakeitimus. Tiesa, pati įmonė nesutinka su tokiu duomenų apsaugos institucijos sprendimu ir skelbia, kad buvo nagrinėjamos senos problemos, kurios pradėtos spręsti dar 2020 m. „TikTok“ atstovai teigia, kad atliks dar platesnius pakeitimus ir pakeis numatytasias privatumo nuostatas ir 16–17 metų vartotojams.
„Problemos, su kuriomis šiandien susiduria „TikTok“ yra aktualios ir visoms kitoms analogiškoms socialinės medijos platformoms. 2022 m. rugsėjį 405 mln. Eur bauda už nepakankamą vaikų duomenų apsaugą buvo skirta ir „Meta“ platformai. Jai kliuvo dėl automatiškai siūlomų kurti viešų paskyrų bei viešai skelbiamo el. pašto vaikų verslo paskyrose“, – sako M. Civilka.
Anot jo, asmenų amžiaus patikrinimas socialinėse, žaidimų ir skaitmeninio turinio medijoje visuomet buvo opus klausimas. „Daugumoje platformų vartotojai patys deklaruoja savo amžių ir platformų valdytojai yra linkę tiesiog užmerkti akis ir apsimeti nežinantys, kad realybėje apeiti tokį ribojimą yra itin lengva. Tiesa, kai kurie taiko metodus, kurie padeda nepilnamečius asmenis atpažinti iš jų elgesio platformoje ir tokias paskyras blokuoja. Bet vėlgi, toks nepilnamečių elgsenos stebėjimas yra, vargu, ar pateisinamas“, – teigia „TGS Baltic“ partneris.
Anot teisininko, kai kuriuose socialiniuose tinkluose taip pat yra reikalauja tėvų sutikimo ar patvirtinimo, pavyzdžiui, išsiunčiant nuorodą į jų paskyrą. „Žinoma, ir tokios priemonės gali būti nesunkiai apeinamos, panašiai, kaip su „TikTok“ šeimos nustatymo atveju. Tai rodo, kad bent jau kol kas neturime patikimo ir saugaus būdo, kaip nepilnamečių asmenų elgesys internete galėtų būti ribojamas“, – prideda M. Civilka.
Tikimasi, kad toks Airijos duomenų apsaugos komisijos sprendimas skirti baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą paskatins ir kitas platformas ieškoti būdų ir daugiau investuoti į vaikų apsaugą.
