Rugpjūčio mėnesį Lietuvą talžiusios audros negailėjo ne tik medžių, automobilių ir statinių stogų. Retai matomo dydžio krušos ledėkai, kritę ant pastaraisiais metais išpopuliarėjusių saulės energijos modulių, per trumpą laiką pridarė gerokai daugiau nuostolių, nei per visus 2022 metus.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Per visus 2022 metus dėl saulės elektrinėms padarytos žalos atlyginimo į mus gyventojai kreipėsi 9 kartus. Vien po rugpjūčio audros su krušomis jau sulaukėme 11 prašymų atlyginti žalą. Praktika rodo, kad šis skaičius dar augs. Maža to, praėjusiais metais žalos buvo santykinai nedidelės, kelių šimtų eurų dydžio. Šiemet dėl neįprastai galingos krušos žalų dydžiai siekia net dešimtį tūkstančių eurų“, – besikeičiančio klimato daromus nuostolius apibūdina Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Nuosavybė ir atsakomybė
„Kuomet saulės moduliai pastatomi arba ant būsto stogo, arba kitoje gyventojui priklausančioje vietoje, jie fiziškai tam gyventojui ir priklauso. O tai reiškia, kad gyventojas pats tampa atsakingu už savo turto priežiūrą ir apsaugą, jam pačiam tiesiogiai tenka patirti ir nuostolius, kuriuos sukelia gamtos reiškiniai ar piktavaliai asmenys“, – aiškina M. Ratkevičius.
Jis pasakoja, kad ankstesniais metais privačių savo turtą apdraudusių asmenų paraiškų atlyginti žalą, padarytą saulės elektrinėms, buvo santykinai nedaug. Šiemet pagausėjo ne tik stogų, kuriuos puošia saulės kolektoriai, bet ir gamtos reiškinių, kurie tiems kolektoriams kelia grėsmę. Ir panašu, kad gausėjant ekstremalių gamtos reiškinių rizika ateityje tik augs.
„Ankstesniais metais žala įprastai buvo patiriama dėl vėjo, kuris modulį nuplėšdavo ar sniego, kuris savo svoriu apgadindavo laikančias konstrukcijas arba pačius modulius. Rugpjūtį Lietuvą talžiusi kruša aiškiai parodė naują klimato kaitos lemiamą pavojų – staigų, sunkiai prognozuojamą, visišką saulės elektrinės sunaikinimą, kuriam prevencijos priemonių sunku sugalvoti. Modulių taip paprastai neišmontuosi ir nepaslėpsi nuo ledėkų, todėl bene vienintelė išeitis – pasirūpinti, kad patyrus žalą, netektų nuostolių dengti iš savo santaupų“, – sako BTA ekspertas.
Jo teigimu, per šią audrą didžiausią žalą patyrė žmonės, gyvenantys Panevėžio, Mažeikių, Utenos rajonuose – ten, kur krušos ledėkai buvo didžiausi.
Saulės parkų naudotojai – saugūs
Būtent Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime vos kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjo veikti įmonės „Elektrum“ pastatytas „Aušros“ saulės parkas. Statytojams pasisekė – krušos debesys šį parką aplenkė keliolikos kilometrų atstumu, žalos šį kartą išvengta. Tačiau, net jei kruša ir kristų ant saulės parko, jo dalininkai – privatūs asmenys – nuostolių nepatirtų.
Nors vartotojai, įsigydami saulės parko dalį, gali įsivaizduoti, kad perka turtą, už kurį yra atsakingi patys, ekspertų teigimu, iš tiesų jie gauna paslaugą. Atsakomybė už turtą (saulės modulius ir kitą susijusią įrangą), taip pat – ir jo draudimą, tenka projekto vystytojams.
„Mes klientams parduodame ne kvadratinius plotus, o reikiamą elektros energijos galią. Mūsų rūpestis – užtikrinti jiems reikalingą elektros kiekį, patiems klientams dėl nieko rūpintis nebereikia. Visa parko priežiūra ir jo efektyvus veikimas yra mūsų atsakomybė. Klientai už tai kasmet moka fiksuotą parko priežiūros mokestį ir dėl visko gali būti visiškai ramūs“, – saulės elektrinių parkų veikimo principą paaiškina „Elektrum“ atstovė spaudai Milda Basijokienė.