Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje.
Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui.
Žalioji ir skaitmeninė transformacijos pramonėje vykta kartu ir viena kitą papildo. „Monitor“ nuotr.
Pramonės sektoriaus dinamika
Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo vaidmuo dar nėra laikomas esminiu įmonei siekiant tvarių praktikų, platesnis tarptautinis paveikslas rodo kitokią tendenciją.
Išmaniosios gamybos kompetencijų centras „Intechcentras“ šiuo metu kartu su mokslo ir pramonės partneriais Europoje vykdo 9 tarptautinius projektus. Trys iš jų apjungia skaitmeninę ir žaliąją transformaciją: tokios technologijos kaip skaitmeninis dvynys, skaitmeniniai diagnostikos įrankiai ar gamybos ir procesų planavimo programinė įranga pasitelkiama tam, kad paskatintų tvarų augimą mažose ir vidutinėse gamybos įmonėse.
Pasitelkiant duomenis
Naujos technologijos įmonėse diegiamos ne šiaip skaitmeninimo vardan, tai – visada reikalingi ir apskaičiuoti ėjimai, kurie daromi siekiant konkrečių tikslų. Taupyti resursus yra vienas svarbiausių tvaraus verslo uždavinių, o technologijos tai ir daro – jos taupo laiką, medžiagas, sumažina žmonių darbo, iteracijų, įmonės procesai tampa geriau prognozuojami, sklandesni.
Tvarumo ataskaitoms teikti reikalingi konkretūs duomenys. Tam dažnai pasitelkiama ESG ataskaitų teikimo ir duomenų valdymo programinė įranga, taip pat ir pramonei skirtos verslo valdymo sistemos (angl. ERP) diegia tvarumo papildinius, kurie renka ir filtruoja ataskaitoms reikalingus duomenis bendrame duomenų sraute. Akivaizdu, kad tiek skaitmeninimui/duomenų analizei, tiek tvarumo strategijai įgyvendinti dažnai aktualūs tie patys veiklos įrankiai, o už tai įmonėje atsakingų pareigybių funkcijos persikloja.
„Netrukus CO2 taps vienu svarbiausiu kriterijų, vykdant prekybinius / gamybinius sandorius. Nuo 2026 m. Europos Komisija kelia reikalavimus įmonėms, pasitelkdama ES tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD). Visos ES įmonių tvarumo ataskaitos turės būti pateikiamos standartizuotu, palyginamu ir nuoseklesniu formatu – kaip kad teikiant finansines ataskaitas. Įmonių skaitmeninėje transformacijoje bus reikalingi tokie integruoti sprendimai, kurie apskaitys ne tik įmonės efektyvumą, tačiau ir tvarumą“ – pabrėžia Giedrius Valuckas, bendrovės „Progressive Business Solutions“ vadovas ir LINPRA prezidiumo narys.
Keičiasi įmonės kontaktų skiltis
Kol kas gamybos įmonėse Lietuvoje tvarumo tikslus įgyvendinti kur kas dažniau pavedama kitokio profilio darbuotojams. „Darbo paieškos platformose vis dažniau ieškoma tvarumo ir atitikties specialistų, tvarumo vadovų, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų, kokybės specialistų, kuriems pavestos tvarumo ir atitikties funkcijos, ir t.t. Pareigybių pavadinimų, o ir priskirtų funkcijų įvairovė didžiulė, - pastebėjimais dalijasi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas, – „Intel“ 2023 m. pateiktoje ataskaitoje „The Sustainable CTO“ teigiama, kad technologijų vadovo reikšmė pramonės įmonės struktūroje nepaliaujamai auga ir tampa tiesiogiai susijusi su tvariu verslo vystymusi. Technologiniai sprendimai turi kritinę reikšmę žaliajai transformacijai, ir gamybinių įmonių lyderiai pasaulyje vis dažniau pasitelkia CTO tam, kad sukurtų ir įgyvendintų kompanijos tvarumo strategiją“.
Technologijos sprendžia tvarumo problemas
O kokias funkcijas šiuo metu mažose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse atlieka technologijų/skaitmeninimo vadovas? Jis priima sprendimus dėl diegiamų technologijų ir inovacijų, atsako už duomenų rinkimą ir analizavimą. Su skaitmeninimo banga atsiradusį specialistų vakuumą užpildyti nebuvo lengva, pastebi „Intechcentro“ direktorius Audrius Jasėnas: „Vos prieš penketą metų pramonės skaitmeninimo specialistų funkcijas atliko IT vadovai, gamybos vadovai, vykdantieji direktoriai, būta atvejo, kai į skaitmenines technologijas teko gilintis net buhalteriui. Situacija buvo tokia ne iš gero gyvenimo – nei viena aukštoji mokykla tuo metu tokių specialistų neruošė. Džiugu, kad šiandien jau galima rasti skaitmeninės gamybos studijų programų.“
Ar tai būtų programinės įrangos papildinys, taupantis žaliavas, ar kitus išteklius tausojantis skaitmenizavimo sprendimas, ar didžiųjų duomenų analizė, padedanti nusistatyti silpnąsias vietas - skaitmeninimą ir technologijas susiejus su tvarumu, ESG strategija įgauna konkretumo. Atsižvelgiant į dinamiką, kurią pramonės sektoriuje kuria ES reguliavimas ir jau dabar atsirandantis didžiųjų gamintojų poreikis sekti savo tiekėjų produkcijos CO2 pėdsaką, įmonės turėtų dar kartą peržiūrėti savo struktūrą ir pasirinkti pareigybę, kuri ateinančias funkcijas įgyvendintų su technologijų specialistams būdingu metodiškumu.
