Šeimai įperkamų elektromobilių pasirinkimas per metus paaugo, nors bendrai transporto priemonių kainos yra didesnės negu pernai. Trečią kartą SEB banko analitikų sudaromas elektromobilių įperkamumo indeksas parodė, kad vidutines pajamas gaunanti šeima dabar lizingu gali įpirkti elektra varomą transporto priemonę, kainuojančią 34,5 tūkst. eurų.
Šeimai įperkamų elektromobilių pasirinkimas per metus paaugo, nors bendrai transporto priemonių kainos yra didesnės negu pernai. Trečią kartą SEB banko analitikų sudaromas elektromobilių įperkamumo indeksas parodė, kad vidutines pajamas gaunanti šeima dabar lizingu gali įpirkti elektra varomą transporto priemonę, kainuojančią 34,5 tūkst. eurų. Galima suma šiam pirkiniui yra beveik 8 proc. didesnė negu prieš metus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pastaraisiais metais didieji gamintojai kone kasmet į rinką išleidžia naujų elektromobilių modelių, tad didėja ir naujų, ir naudotų šių transporto priemonių pasiūla. Dėl to rinkoje daugėja pasirinkimų ir galimybių rasti elektromobilį, kuris atitiktų individualius asmens ar šeimos poreikius, net jeigu automobilių kainos ir nėra linkusios kristi“, – pastebi SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas.
Įperkamų elektromobilių variantų – dešimtys
Trečius metus iš eilės sudarytas SEB banko elektromobilių įperkamumo indeksas šiemet rodo, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1 tūkst. eurų ir pasiekė 17,2 tūkst. eurų. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 34,5 tūkst. eurų vertės automobilį. Tai 2,5 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.
S. Norbutas priduria, kad šiuo metu valstybės taikomos subsidijos (5 000 eurų perkant naują elektromobilį, 2 500 eurų – naudotą) gali dar labiau padidinti gyventojų galimybes įsigyti vien elektra varomą transporto priemonę.
„Gyventojų finansinis pajėgumas įsigyti elektromobilį per metus padidėjo. Bet dėl įtampos pasaulinėje rinkoje jau trečius metus iš eilės kyla ir transporto priemonių kainos. Vidutinė svertinė perkamo bet kurio automobilio kaina per metus padidėjo 16,6 proc., o įperkamo dviejų asmenų namų ūkio automobilio kaina – apie 7,8 procento. Kita vertus, analizė rodo, kad įperkamų elektromobilių pasiūla dabar tikrai yra didelė.
Dviejų asmenų šeima šiemet gali rinktis iš daugiau negu trisdešimties populiarių variantų, vienas asmuo – iš arti dvidešimties populiarių modelių“, – konstatuoja S. Norbutas ir nurodo, kad bendram automobilių kainos didėjimui įtakos turėjo ir tiekimo grandinės sutrikimai dėl pandemijos, ir įtempta geopolitinė padėtis, ir tai, kad gamintojai masiškai investuoja į modernizaciją – didina hibridinių automobilių gamybą, kurios sąnaudos yra didesnės.
Kita vertus, pasak SEB banko Lizingo departamento vadovo, pildosi ankstesnės prognozės, kad Lietuvos automobilių rinką pamažu pasieks vis daugiau elektromobilių, nors bendra jų dalis visame šalies transporto parke kol kas yra labai menka – vos apie 0,5 procento.
„Tai atveria dideles galimybes permainoms, ne mažesnėms už tas, kurias įgyvendina elektros energijos gamintojais masiškai tampantys vartotojai“, – teigia S. Norbutas ir skaičiuoja, kad Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius šiuo metu turėtų būti beveik 10 tūkstančių, o, remiantis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informacija, bendras elektrą gaminančių vartotojų skaičius (turinčių nuotolines saulės elektrines savo sklype ar ant stogo) nuo beveik 19 tūkst. praėjusių metų pradžioje viršijo 76 tūkstančius šių metų rugpjūčio pradžioje.
Elektromobilio troškimą sustiprina saulė
SEB banko tyrimo duomenimis, būtent nuosavas saulės elektrines turintys ar ketinantys įsigyti žmonės yra labiausiai linkę įsigyti elektromobilius. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, pirmenybę šiai transporto priemonei teikia atitinkamai 25 ir 30 proc. turinčiųjų ir ketinančiųjų turėti saulės elektrinę.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad valstybės parama vis dar pastebimai turi įtakos gyventojų sprendimui įsigyti ar įsirengti saulės elektrines, taip pat – persėsti prie elektromobilio vairo. Į šiemet užduotą klausimą, ar finansinis skatinimas Lietuvoje ir papildoma nauda turėtų įtakos sprendimui pirkti elektromobilį, daugiau negu pusė (53 proc.) tyrimo dalyvių atsakė teigiamai.
Šiuo metu nebetaikoma 1 tūkst. eurų išmoka už sunaikintą seną transporto priemonę. Tačiau 5 tūkst. eurų subsidija, taikoma perkant naują elektromobilį, ir 2,5 tūkst. eurų – perkant naudotą, daro didelę įtaką rinkos dinamikai.
Apskritai rinkos pokyčius ekspertai vertina teigiamai. Tai rodo ir SEB banko žaliojo lizingo duomenys – sutarčių įsigyjant elektromobilius skaičius padidėjo 1,5 karto. Panašūs pokyčiai pastebėti visoje šalies rinkoje, kur per pirmą 2023 metų pusmetį pirmą kartą šalyje registruotų elektromobilių skaičius buvo 1,6 karto didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais.
Įperkamųjų penketukuose – skirtingi variantai
Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis bei sumą, už kurią lizingu gyventojai galėtų įsigyti automobilį. Į indeksą taip pat įskaičiuotos valstybės taikomos subsidijos (5 000 eurų perkant naują elektromobilį, 2 500 eurų – naudotą) elektromobiliams įsigyti.
Vieno asmens galimų įsigyti elektromobilių penketukas:
- „Dacia Spring“ (naujas ir senesnis);
- „VW Up!“ (2020 m. ar senesnis);
- „Renault Zoe“ (2019 m. ar senesnis);
- „Nissan Leaf“ (2018 m. ar senesnis);
- „BMW i3“ (2017 m. ar senesnis).
Dviejų asmenų šeimos be vaikų galimų įsigyti elektromobilių penketukas:
- „Peugeot 2008“ (naujas);
- „VW ID.3“ (naujas);
- „Hyundai Kona“ (naujas);
- „Dacia Spring“ (naujas);
- „VW Up!“ (naujas).
Apie automobilių įperkamumo indeksą
SEB banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams, lizingo įmokų ir pajamų santykis neviršija 25 procentų. Atliekant skaičiavimus, taikyta 6,5 proc. palūkanų norma.
