Kalbama, kad asmens duomenys yra jautri informacija, kurios negalima niekam atskleisti. Juolab negalima atskleisti kito žmogaus asmens duomenų. Tačiau atrodo, kad bankui asmens duomenų apsauga kartais negalioja. Jis gali pareikalauti, kad atsiųstumėte kito asmens dokumento nuotrauką. To nepadarius, bus įšaldyti jūsų pinigai.
Kalbama, kad asmens duomenys yra jautri informacija, kurios negalima niekam atskleisti. Juolab negalima atskleisti kito žmogaus asmens duomenų. Tačiau atrodo, kad bankui asmens duomenų apsauga kartais negalioja. Jis gali pareikalauti, kad atsiųstumėte kito asmens dokumento nuotrauką. To nepadarius, bus įšaldyti jūsų pinigai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Su tokia situacija susidūręs vilnietis Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis savo patirtimi pasidalijo viename socialiniame tinkle.
Su kolega papietavęs Nerijus apmokėjo bendrą kavinės sąskaitą. Tad laukė, kada žmogus, už kurį sumokėjo, perves pusę sumos – 5 eurų. Kolega netrukus pervedė pinigus, bet „Swedbank“ juos įšaldė.
Pasirodo, kolegos vardas ir pavardė tokia pati, kaip ir kito žmogaus, kuriam taikomos finansinės sankcijos. Todėl pavedimas yra sulaikytas.
Bankas esą paaiškino: jeigu Nerijus nori gauti pinigus, turi pateikti kolegos asmens dokumentą, kuriame matytųsi kolegos asmens vardas, pavardė, gimimo data ir pilietybė.
Vyras bandė paaiškinti, kad tiesiog sumokėjo už dviejų žmonių pietus, dabar tas kitas žmogus nori grąžinti pinigus. Nerijus klausė, kodėl tai jis turi rūpintis dėl pavedimo ir kodėl jis turi prašyti kito žmogaus asmens dokumento nuotraukos, kad pateiktų ją bankui.
Anot vyro tai yra banko problema o ne jo.
Banko konsultantė pripažino, kad tai neturėtų būti vyro problema, tačiau sakė, kad kol bankas negaus asmens pervedusio pinigus asmens dokumento, tol Nerijus negaus 5 eurų.
Nerijus piktinosi, kad turi būti tarpininkas ir ieškoti bei teikti asmeninę kito žmogaus informaciją.
Jeigu nori pinigų – turi teikti informaciją apie siuntėją
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas teigė, kad bankas finansinių sankcijų taikymą įvertina itin atsakingai.
„Finansinės sankcijos taikomos ir fiziniams asmenims, apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto. Todėl bankas prieš atlikdamas piniginę operaciją privalo įsitikinti, kad lėšų, kurios siunčiamos banko klientui, siuntėjui netaikomos jokios sankcijos.
Nustatant, ar lėšų, banko klientui, siuntėjui nėra taikomos sankcijos kartais tenka kreiptis ir į klientą, prašant pateikti tam tikrą informaciją apie lėšų siuntėją. Tokios situacijos gali pasitaikyti tuomet, kai lėšų siuntėjo asmenvardžiai sutampa su sankcionuotų asmenų vardu/pavarde ir mes privalome įsitikinti, kad lėšas mūsų klientui siunčia ne sankcionuotas asmuo“, – komentavo banko atstovas.
Anot jo, siekiant kaip įmanoma greičiau įvykdyti sustabdytą mokėjimą, pirmiausia bankas kreipiasi į savo klientą ir tuo pranešimu klientas taip pat yra ir informuojamas, kad lėšų įskaitymas yra sustabdytas.
„Šiame procese kreipimasis į klientą yra optimaliausias susidariusios situacijos sprendimo būdas. Kita vertus, klientui nurodžius, kad prašomų duomenų jis neturi ir negali pateikti, naudojami kiti būdai informacijai gauti, pavyzdžiui, kreipiamės į lėšų siuntėjo banką dėl informacijos apie lėšų siuntėjo pateikimo, tačiau atsakymo gavimas gali užtrukti.
Todėl šis informacijos gavimo būdas yra alternatyva, siekiant kuo greičiau surinkti visą informaciją ir priimti sprendimo dėl lėšų į banko kliento sąskaitą įskaitymą, arba neįskaitymą“, – situaciją aiškino G. Vercinskas.
